Ne kanapių auginimo įteisinimui Lietuvoje

0 PARAŠAI

Kategorija:

DĖL KANAPIŲ AUGINIMO ĮTEISINIMO LIETUVOJE

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto kanapių auginimo įteisinimo klausimą. Svarstymas vyksta paviršutiniškai, manipuliuojama tiek atskirų Seimo narių bei visuomenės nuomone, neatsižvelgiama į kompetentingų specialistų bei visuomeninių organizacijų nuomones. Neatsakingi politikai lengvabūdiškai ketina balsuoti už kanapių auginimo įteisinimą Lietuvoje. Tikroji padėtis ir pasekmės, kurios laukia ateityje, slepiamos nuo visuomenes. Tokiu būdu mūsų šalyje bandoma legalizuoti narkotikus.
Narkotikai, pagaminti iš kanapių, yra patys populiariausi pasaulyje. Jungtinių Tautų duomenimis juos vartoja virš 200 milijonų pasaulio gyventojų, kurių amžius nuo 15 iki 64 metų. Lietuvoje šios rūšies narkotikai taip pat yra vieni iš populiariausių. Šie narkotikai yra pavojingi tuo, kad juos pavartojus pereinama prie heroino ir kitų pavojingesnių narkotikų.
Ne paslaptis, kad Lietuvoje Šiuo metu kanapės taikant šiuolaikines technologijas drėkinimą, apšvietimą, vėdinimą yra nelegaliai auginamos šiltadaržiuose, apleistose fermose ir namų rūsiuose. Vėliau jos perdirbamos ir parduodamos nelegalioje šalies narkotikų rinkoje. Yra ir atvirų kanapių laukų Lietuvoje.
Manome, kad kanapių auginimo įteisinimas Lietuvoje padidins narkotikų vartojimo pavojų, sumažins visuomenės saugumą, o taip pat neigiamai atsilieps užsienio investicijoms, Lietuvos žmonių gerovei bei sveikatai.
Europos Sąjungos išmokos ūkininkams, įteisinus kanapių auginimą, nepadengs tos žalos, kuri bus padaryta jaunajai kartai.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko Teisių konvencijos 33 str. prašome apsaugoti mūsų vaikus nuo narkotikų vartojimo ir vaikų panaudojimo tokias medžiagas gaminant ir pardavinėjant.
Kanapių auginimo įteisinimas Lietuvoje pažeis Lietuvos Respublikos Seimo priimtas rezoliucijas dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės Lietuvoje, žymiai pakirs nacionalinį saugumą, o kanapių auginimo įteisinimas - tai vienas iš žingsnių legalizuojant narkotikus.
Manome, kad kanapių auginimo draudimas Lietuvoje yra tikslingiausia priemonė, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti į neteisėtą apyvartą.
Reikalaujame nutraukti Lietuvos Respublikos Seime pasiūlymo auginti kanapes svarstymą ir imtis priemonių, kad narkotikai Lietuvoje nebūtų legalizuoti.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 T.Vaicekauskas ... Ponas Sigitai Kamarauska, Jūsų neapsišvietimo lygis, mane tiesiog stebina! Negi žmonės šiais laikais šnekėdami tikrai nepagalvoja, jog velniškai klysta? Siūlyčiau pasižiūrėti mokslinį filmą The Union
2 O.Jankauskaite ... kanapes tai nekaltas narkotikas,kuris veliau priveda prie stipresniu narkotiku ir zlugdo zmogu kaip asmenybe,priveda ji iki degradacijos ir galiausiai iki mirties,todel pasisakau NE PRIES KANAPES
3 uz kan... AS uz kanapiu legalizavima, nes dabar kas ruko tas ir toliau rukys, kas augina tas ir augins, tik dbr nebus taip baisu kad kazkas pamatys ar kazka, as UZ MJ
4 Giedrius Sin... Lietuvai tik to dar ir trūksta! Jau ir taip jaunimėlis apsvaigęs!
5 Audrius Sok... Ačiū, žmonės, kad turite energijos, laiko ir noro tvarkytis mūsų Lietuvoje.
6 vanda tum... narko mafijos proteguojamas 5statymas. I6=udys dar daugiau jaunimo tai didesn4 netektis nei emigracija
7 Nerijus Pip... Mes negalime sau leisti, kad musu mintis ir gyvenima salygotu vien tik kanapemis pasiekiams geris.
8 Joana Juc... Ačiū Sigitui Kamarauskui, kad pasiryžo tokiam kilniam tikslui. Reiktų plačiau apie šią problemą šnekėti visuomenėje. Mūsų periodikoje ir per TV ar radiją kažkaip neteko girdėti. O reiktų...
9 S. PIk... Išimtis lietuviškoms kanapėms, neturinčioms narkotinio poveikio ir naudojamoms nesvaiginimosi tikslais, - tai sena tautos tradicija.
10 Seniesiam zmo... Atsiprasau, susmirde nuo tabako ir alkoholio, ponai ir ponios, jeigu neturite isvis jokio blaivo suvokimo apie kanape, nerasykit isvis cia. Tik rodote savo neisprusima ir pavirsutiniska mastyma. Banda

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.