Darbo partijos frakcijos peticija: „Motinos — ne bankas, iš kurio valstybė galėtų skolintis“

Darbo partijos frakcijos peticija: „Motinos — ne bankas, iš kurio valstybė galėtų skolintis“

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, kategoriškai nepritariame Vyriausybės planams mažinti motinystės (tėvystės) išmokas visiems tėvams arba mažinti maksimalios išmokos ribą. Sunkmečiu ne vaikus auginančios motinos turėtų šelpti valstybę savo pinigais, nes jos — ne bankas, iš kurio galima skolintis be palūkanų.

Siūlydama išmokėti motinystės pašalpas 2012 m., Vyriausybę nori paversti vaikus auginančius tėvus bankais, iš kurių ji galėtų skolintis trims metams su nulinėmis palūkanomis. Toks akiplėšiškas pasiūlymas prieštarauja ne tik pačios Vyriausybės programai, bet ir paprasčiausiems moralės principams.

Mes pritariame Seimo Darbo partijos frakcijos ryžtui nebalsuoti už šį pasiūlymą ir raginame kitas Seimo frakcijas daryti tą patį. O Vyriausybė galėtų surasti kitų finansavimo šaltinių biudžeto skylėms lopyti. Siūlome ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui ir visiems Vyriausybė nariams patiems sau susimažinti atlyginimus ir paskolinti šiuos pinigus valstybei iki 2012 m.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Viktorija Šev... Metų metais valdžia lengva ranka švaistė pinigus, GANA!!!!
2 Perdaug isl... Baikit tuos cirkus, kuri pasaulio salis turi tris metus 100% parama, atsigaukit viena karta, davai pasirasom uz kolukiu atstatymus, tai gal ir benamius isnaikinsim lietuvoj!!!!
3 Inga Kuk... Moki sąžiningau mokesčius nuo didelės algos, o kai suplanuoji tą vienintelį vaikelį, negali sau leisti būti su juo, nes išmoka mažesnė nei paskolų ir kitų įsipareigojimų suma.
4 N.Bliumbergienė ... Motinos — ne bankas, iš kurio valstybė galėtų skolintis
5 Milda ... visiems seimunams ir ministrams nustatyti lygiai tokias pacias lubas, o skirtuma grazinti geresniais laikais
6 Kornelija Gur... gyvybe yra neikainojama, bet jos islaikymas brangus, pagaliau ivertinkime tai!!!
7 Vadim Lys... Šitai valstybei nerūpi juos piliečių gerovė. Siūlau išleisti seimą į visas ketirias peses, O lėšos skirtos jų algoms perleisti institucijoms atsakingoms už tvarkos palaikymą!
8 D.Sinkevičiienė ... nepritariu taupymo planui vaikų sąskaita :( gėda tam, kuriam kilo ši mintis.
9 Aušra Būg... seimunu atlyginimas didesnis negu mamu, juos sumazinus butu daugiau naudos...
10 E. Luk... Jei taip ir toliau, tikrai nebeliks Lietuvos pasaulio žemėlapyje...

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.