Už pasaulį be branduolinių ginklų

0 PARAŠAI

Kategorija:

Netgi dabar, XXI amžiuje, pasaulio taikai ir saugumui kelia grėsmę 26 000 branduolinių ginklų. Kaip rodo Hirosimos ir Nagasakio tragedijos, branduoliniai ginklai akimirksniu sunaikina nesuskaičiuojamą kiekį gyvybių, sukelia kančią būsimų kartų žmonėms, naikina civilizacijas.

„Hibakuša“ — žmonės, išlikę gyvi po atominės bombos, toliau įspėja, kad žmonija negali egzistuoti kartu su branduoliniais ginklais. Daugiau žmonės nebeturi tapti branduolinių ginklų aukomis. Dėl žmonių rasės išlikimo ir dėl mūsų vaikų ateities, savo vieningais veiksmais padarykime pasaulį ta vieta, kurioje nebūtų branduolinių ginklų.

Artėjant 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūrėjimo konferencijai, branduolinių ginklų valstybės yra kviečiamos vykdyti 2000 m. gegužės „tvirtą įsipareigojimą“ sunaikinti branduolinius ginklus. Mes, žemiau pasirašę žmonės, kviečiame branduolinių ginklų valstybes ir visas Vyriausybes pradėti ir užbaigti sutarties ir branduolinių ginklų konvencijos, kuriomis siekiama nedelsiant uždrausti ir sunaikinti branduolinius ginklus, sąlygų aptarimą.

***
[i]Šią peticiją 2008 m. rugpjūčio 6 d. išleido pasaulio taikos judėjimų atstovai iš viso pasaulio, susirinkę Hirosimoje. Parašų rinkimo kampanija yra pasaulinio masto ir ši peticija bus įteikta kitoje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties konferencijoje, kuri vyks 2010 m. pavasarį Niujorke.[/i]

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Viktorija J... Sutinku su šia peticija, kadangi gyvename pasaulietiškoje civilizacijoje. Būtent dėl šios priežasties tarpvalstybines problemas turime spręsti diplomatiniu būdu.
2 G.Kaškelis ... Už taikų pasaulį be karų ir branduolinių ginklų.
3 Asta G... Džiaukimės gyvenimu, jis mums duotas tik vieną kartą. Tegul visame pasaulyje būna taika ir ramybė!
4 V. G... Pasakykit nors vieną rimtą priežastį, kuri įrodytų branduolinių ginklų naudingumą...
5 Robertas G... Pazanga tik tuomet liausis buti iliuzija, kuomet zmones liausis gamine priemones kitu zmoniu medzioklei.
6 Vytautas K... Gerai, kad nors Darbo partijai rūpi žmonių saugumas.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.