DĖL PSICHOSOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ PROGRAMOS FINANSINIO TĘSTINUMO UŽTIKRINIMO

0 PARAŠAI

Kategorija:

Gerbiami Vilniaus m. savivaldybės vadovai, gerbiami politikai ir visuomenės atstovai.
Gerbiami Lietuvos piliečiai. Kreipiamės į Jus,
dėl VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro ir psichosocialinės reabilitacijos programos tęstinumo.
Šiame centre daugybė Vilniuje gyvenančių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų jau daug metų (nuo 2001 m.) gauna kokybiškas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas: atvejo vadybininko konsultacijas, grupinius užsiėmimus, kurie padeda atkurti ir lavinti dėl ligos ir ilgų praeityje dažnų hospitalizacijų prarastus kasdienio gyvenimo įgūdžius, sužinoti apie savo ligą ir vaistus, lavinti darbinius ir socialinius įgūdžius, atkurti prarastus socialinius ryšius. Centre pagalbą ir paramą gauna ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų artimieji. Teikiamų paslaugų kompleksas ir vykdoma atkryčio prevencija padeda išvengti hospitalizacijų bei užtikrina integraciją į pilnavertę visuomenę. Taip pat šiame centre jau treti metai vyksta reabilitaciniai užsiėmimai „Laimingo gyvenimo paslaptys“, kurie ne vienam padėjo susivokti savo problemose ir skaudžiose gyvenimo situacijose. Šiuos užsiėmimus veda patys psichikos sveikatos paslaugų vartotojai. Visa tai padeda jiems atstatyti pasitikėjimą savimi ir motyvuoja gyventi ir veikti savarankiškai. Šiais metais centras pradėjo teikti ir naują profesinės reabilitacijos paslaugą pagal 7 kvalifikacines kryptis.
Psichikos sveikatos paslaugų vartotojų organizacijų atstovai labai vertina minimą centrą ir nemaža dalis jų būtent čia atrasdavo kelius į pilnavertį integravimosi procesą. Taip pat būtent dėl tokių ir panašių NVO Lietuva yra viena iš lyderių Rytų Europoje ir visos buvusios SSRS teritorijoje. Tad Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro, įkurto ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos lėšomis bei pastangomis, turinčio platų bendradarbiavimo tinklą visoje ES uždarymas būtų visai nesuprastas tų partnerių Europos Sąjungoje, kurie į jį įdėjo tiek pastangų ir lėšų.
Psichosocialinės reabilitacijos centras yra modelinis ir vienas pačių moderniausių visoje Europos Sąjungoje, todėl būtų labai didelė klaida jį naikinti visos psichikos sveikatos priežiūros sistemos prasme. Be to, tai kenktų tarptautiniam Lietuvos prestižui bei įvaizdžiui kaip pažangios psichikos sveikatos priežiūros sistemos plėtotojai.
Nuo 2009m. pradžios Vilniaus m. savivaldybė sustabdė psichosocialinės reabilitacijos paslaugų programos finansavimą. Labai prašome Vilniaus m. savivaldybę dar kartą svarstyti klausimą dėl Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro likimo ir negriauti to, kas iš tikro yra vienas geriausių pasiekimų žmonių su psichikos negalia psichosocialinėje reabilitacijoje ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos mastu. Dėkojame už supratimą ir bendradarbiavimą.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 A. D... rehabilitation can help a lot of clients to come to a better life
2 BOUWEN A... For a meaningful and qualityfull live, integrated in the society, for people with a severe mental illness is a service for Psychosocial Rehabilitation indispensable.
3 Soontjens R... "The moral worth of a society is to be found in the amount of care for the weakest within that society..." So, the rehabilitation efforts for people with severe mental health problems is worthfull!
4 Jolanta S... Vilniaus m. savivaldybes pareigunai elgiasi neatsakingai, pazeidzia gero vieso administravimo principus ir savo neveikimu padaro zala psicinius sutrikimus turintiems asmenims bei ju artimiesiems
5 Arūnas G... Pritariu reikalavimui apmokėti už reabilitacijos paslaugas iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto
6 Anžela Č... Ir taip mūsų šalyje yra taip mažai įstaigų besirūpinančių psichikos negalia turinčiais žmonėmis, tai tikrai nesutinku, kad uždarytų taip kokybiškai profesionaliai veikiančią įstaigą
7 Živilė K... Nenoriu, kad prastėjant ekonominei situacijai negydomi psichikos sutrikimų turintys žmonės asmenines problemas spręstų savo nuožiūra.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.