Naujai nuosavybės teisių į žemę ir miškus nacionalizacijai - ne!

12- aisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, 2002 m.priimtu Medžioklės įstatymu, Lietuvoje įvykdyta nauja nacionalizacija.Į valdžią vėl atėjusios kairiosios politinės jėgos pakeitė tik 2000 m.pagaliau priimtus "Medžioklės Lietuvos respublikoje nuostatus", leidusius žemių savininkams savo nuosavoje žemėje kurti privačios medžioklės ūkius ir pradėti vystyti kaimo turizmo - medžioklės verslą.Deja,naujuoju Medžioklės įstatymu jau spėję įsikurti negausūs ūkininkų medžioklės ūkiai buvo atgaline data paskelbti esą už įstatymo ribų, todėl naikintini.Privačių medžioklės ūkių plotai buvo atiduoti medžioklei tiems patiems būreliams, kurie svetimose žemėse medžiojo nuo sovietmečio, tokiu būdu į pamėgtus miškus vėl grįžo buvusios nomenklatūros klubai.Taip pradėta mūsų medžioklės ūkio pertvarka buvo sustabdyta, savininkai neteko teisės medžioti savo nuosavose žemėse, o jų sukurta medžioklės infrastruktūra( plotai,investicijos į nekilnojamąjį turtą , medžioklės įrenginius) faktiškai atiteko svetimiems.Savininkų disponavimas savo nuosavybe- žeme ir miškais - buvo suvaržytas, jie neteko teisės įtakoti svetimų klubų ar būrelių medžioklių procesui savo nuosavoje žemėje.Prigimtinė nuosavybės teisė buvo paneigta, o prioritetas buvo suteiktas antrinei,išvestinei medžioklės teisei.Europoje prioritetas teikiamas konstitucinei nuosavybės teisei, o medžioklės teisė yra išvestinė žemės nuosavybės teisės dalis ir priklauso savininkui.Šia savo medžioklės teise savininkas gali naudotis pats, arba pagal sutartis perleisti,išnuomoti ar parduoti savo medžioklės teisę kitiems asmenims.

2005 m.Lietuvos Konstitucinis Teismas nustatė,kad net 9 Medžioklės įstatymo dalys prieštarauja Konstitucijai, todėl įstatymą būtina keisti iš pagrindų. Seimas 2006 m. priėmė kelis pakeistus įstatymo straipsnius, kuriuose,deja,nebuvo įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Medžioklės įstatymo, todėl Prezidentas V.Adamkus vetavo , beje,jau trečią kartą, tokį įstatymą.Toks prieštaraujantis Konstitucijai Medžioklės įstatymas tebegalioja iki šiol, juo vadovautasi per 2005-2006 m.m. medžioklės sezonus, juo vadovaujamasi ir per šių metų prasidėjusį medžioklės sezoną.Nors pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas netenka galios nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, o tokiu įstatymu neturi vadovautis nei valdžios institucijos, nei teismai. Todėl privačių medžioklės ūkių nacionalizacijos padariniai nepašalinti iki šiol, privati nuosavybė paneigta, o savininkai negali pilnai disponuoti savo nuosavybės vaisiais.O juk eina jau 18- ikti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metai!

Pasirašyti peticiją

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (54)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (10)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“