Naujai nuosavybės teisių į žemę ir miškus nacionalizacijai - ne!

12- aisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, 2002 m.priimtu Medžioklės įstatymu, Lietuvoje įvykdyta nauja nacionalizacija.Į valdžią vėl atėjusios kairiosios politinės jėgos pakeitė tik 2000 m.pagaliau priimtus "Medžioklės Lietuvos respublikoje nuostatus", leidusius žemių savininkams savo nuosavoje žemėje kurti privačios medžioklės ūkius ir pradėti vystyti kaimo turizmo - medžioklės verslą.Deja,naujuoju Medžioklės įstatymu jau spėję įsikurti negausūs ūkininkų medžioklės ūkiai buvo atgaline data paskelbti esą už įstatymo ribų, todėl naikintini.Privačių medžioklės ūkių plotai buvo atiduoti medžioklei tiems patiems būreliams, kurie svetimose žemėse medžiojo nuo sovietmečio, tokiu būdu į pamėgtus miškus vėl grįžo buvusios nomenklatūros klubai.Taip pradėta mūsų medžioklės ūkio pertvarka buvo sustabdyta, savininkai neteko teisės medžioti savo nuosavose žemėse, o jų sukurta medžioklės infrastruktūra( plotai,investicijos į nekilnojamąjį turtą , medžioklės įrenginius) faktiškai atiteko svetimiems.Savininkų disponavimas savo nuosavybe- žeme ir miškais - buvo suvaržytas, jie neteko teisės įtakoti svetimų klubų ar būrelių medžioklių procesui savo nuosavoje žemėje.Prigimtinė nuosavybės teisė buvo paneigta, o prioritetas buvo suteiktas antrinei,išvestinei medžioklės teisei.Europoje prioritetas teikiamas konstitucinei nuosavybės teisei, o medžioklės teisė yra išvestinė žemės nuosavybės teisės dalis ir priklauso savininkui.Šia savo medžioklės teise savininkas gali naudotis pats, arba pagal sutartis perleisti,išnuomoti ar parduoti savo medžioklės teisę kitiems asmenims.

2005 m.Lietuvos Konstitucinis Teismas nustatė,kad net 9 Medžioklės įstatymo dalys prieštarauja Konstitucijai, todėl įstatymą būtina keisti iš pagrindų. Seimas 2006 m. priėmė kelis pakeistus įstatymo straipsnius, kuriuose,deja,nebuvo įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Medžioklės įstatymo, todėl Prezidentas V.Adamkus vetavo , beje,jau trečią kartą, tokį įstatymą.Toks prieštaraujantis Konstitucijai Medžioklės įstatymas tebegalioja iki šiol, juo vadovautasi per 2005-2006 m.m. medžioklės sezonus, juo vadovaujamasi ir per šių metų prasidėjusį medžioklės sezoną.Nors pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas netenka galios nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, o tokiu įstatymu neturi vadovautis nei valdžios institucijos, nei teismai. Todėl privačių medžioklės ūkių nacionalizacijos padariniai nepašalinti iki šiol, privati nuosavybė paneigta, o savininkai negali pilnai disponuoti savo nuosavybės vaisiais.O juk eina jau 18- ikti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metai!

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.