Hidroenergetikos projektams ne

0 PARAŠAI

Kategorija:

Prieš penketą metų bendromis pastangomis pavyko įrodyti, kad lygumų šalyse upių energetinis potencialas yra itin menkas, o užtvindomi žemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė ir Seimas priėmė LR Vandens įstatymo pataisas, draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingų upių. Tačiau, dabartiniu metu, pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu, hidroenergetikos verslo atstovai deda visas pastangas, kad šios įstatymo pataisos būtų panaikintos ir taip atvertas kelias tolesniam Lietuvos upių naikinimui.

Yra daug ekonominiu požiūriu efektyvesnių ir aplinkai palankesnių alternatyvių energijos šaltinų - vėjo energetika, biomasės deginimas, geoterminė energija ir kt., kurių platesnis panaudojimas leistų padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nenaikinant Lietuvos gamtos.

Be itin didelio neigiamo poveikio migruojančioms žuvims, lygumų kraštuose statant užtvankas paskandinami dideli, išskirtine biologine įvairove pasižyminčių apsauginių miškų bei daugiamečių pievų, plotai, padaroma nepataisoma žala išraiškingam upių slėnių kraštovaizdžiui, sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės. Pareiškime, kurio tekstą pridedame, primenama, kad vykdant melioraciją, Lietuvoje jau buvo sunaikinti 85 procentai natūralaus hidrografinio tinklo (upių ir upelių vagų ir slėnių) bei pastatyta beveik 1200 užtvankų, kurių nemaža dalis gali būti panaudota hidroenergetikos reikmėms, todėl naujų užtvankų statybos Lietuvoje nereikėtų.

Neleiskime užtvenkti paskutinių Lietuvos upių, nesugadinkime kraštovaizdžio autentiškumo. Neleiskime įteisinti hidroelektrinių statymo, kurios yra pačios nenaudingiausios atsinaujinančių energetikos šaltinių atžvilgiu.

# Vardas Komentaras
1 Edvardas
Kai pamatai Merkį, ištiesintą į melioracijos griovį, kažkaip daugiau komentuoti nebesinori.
2 Lina
Žala būtų gerokai didesnė nei nauda, kiek aš tai suvokiu.
3 K.
Pasirasau uz musu graziuju upiu, sleniu, ju gyvunijos ir augalijos issaugojima!!!
4 Jurgita
idomu ar kas musu klausy,bet ziauru,kad visuomene tokia bejege pries tokius padarus bejausmius.
5 Vytautas
negalima leisti niekam statyti hidroelektriniu musu upese!! jau ir taip zuvys ir pacios upes yra nuolat naikinamos!
6 Darius
Issaugokime Lietuvos upes, jos unikalia gamta! p.s.gana jau irES itakos, kiek ji padare musu krastui su savo draudimais ir su ,,vakarietisku,, mastymu. Bukim lietuviai Lietuviskoj zemej.
7 Darius
Jei musu seimo vyrai pakeistu padarytas pataisas hidroenergetikos atstovu naudai - butu galutinis taskas, irodantis kaip nesugeba dirbti musu vyriausieji.
8 G.
Saugokim ir tausokim lietuvos upes, bei jose migruojancias zuvis. Neleisime tiems avigalviams statyti hidroelektriniu!!!
9 Petras
Hidroelektrinės lygumose - kaip saulės elektrinės ašigalyje. Kas tinka Norvegijai, netinka Lietuvai.
10 Raimondas
Tada statykim HE ant Ūlos, Žeimenos Šventosios upių ir paverskim Lietuvą pelke.
11 Jonas
žala didžiulė, o nauda tik elektrinės savininkui
12 Aivaras
pries primityvu ir "buka" problemu sprendima
13 Martynas
Pasinagrinėkite Danijos pavyzdį... keli milionai užės patvenkimui, po to keli milijardai jos "ištiesinimui" ....
14 Arunas
Hidroeletriniu statymas - tai Lietuvos genocidas visomis prasmemis.
15 R.
he pletojimas Lietuvoje yra visiska nesamone, jei ne nusikaltimas
16 M.
uz naturalias upiu vagas. Elektros energija tegul kaimynai pusvelciui mums teikia, kaip kad mes Baltarusiasms pusvelciui teikiam pertekline energija (kol IAE veikia).
17 N.Kutraitė
ir kodėl dauguma žmonių nesupranta, kad patys save naikinam...
18 Egle
Dar truputis laso ir Lietuvos visai nebeliks,gal jau uztenka naikinti viska ka turime vertingo
19 Inga
Turekit sazines ir sirdies. Nejaugi galiausiai sunaikinsim viska, ka turim?
20 Dainius
Lygumų upių užtvankos - - nesamonė energetiniu požiūriu ir katastrofa ekologijai....
21 Andrius
Tos hidroelektrinės netgi ekonomiškai paprasčiausiai neapsimoka (išskyrus jų savininkams), ką jau kalbėti apie ekologiją...
22 D.
Saugokim gamta, orientuokimes i turizma, o ne savivale
23 Ramūnas
Kodėl iš atsinaujinančių šaltinių renkamės mažiausiai efektyviausią ir daugiausiai darantį žalos?
24 Andrius
ne tai kad baigiam Lietuva parduot užsienieičams tai dar ir visiškai sunaikint nori..
25 Rima
TTeko matyti tokias patvenktas, t.y. i6prievartautas upes, pvz.Strėva prie ELEKTRĖNŲ, PRITAIU GAMTOS IŠSAUGOJIMUI...
26 Linas
nesunaikinkim paskutinio savo turto,,,prasau visu...
27 V.
Jei norime saugoti Lietuvą, tai saugokime ją visų pavidalų, - kalbos klaidos peticijos nepuošia...
28 Ieva
Išsaugokim savo šalies gamtos grožį ir unikalumą. Anūkai mums padėkos :)
29 Vaida
Ir kaip cia gaunasi, kad sia "krize" bandoma pateisinti bet ka??? Geda
30 Arūnas
Hidroernegetika - kraštovaizdžio darkymas be didesnės naudos gavimo. Yra daug perspektyvesnių alternatyvios ir gamtai draugiškos energijos gavybos būdų. Daug mąstyti nereikia, reikia tik paieškoti pav

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (54)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (10)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“