Prašau visos Lietuvos saugumui, bei sveikatai, uždrausti pardavinėti visose parduotuvėse alkoholį, tai tikrai nesveika - Etilo alkoholio formulė (C2H5OH) - rodo jį esant aktyvia organine m-ga. Alkoholis labai gerai, bet kokia proporcija tirpsta vandenyje ir organinuose tirpikliuose. Tirpsta pats ir tirpina riebalus bei riebalines m-gas. Vadinasi išgėrus alkoholio, jis pasklis po visą kūną. Vandeningesniuose organizmuose jo bus daugiau. Taip pat jo bus daugiau tuose organizmuose, kurie turi daugiau kraujagyslių, nes alkoholį iš virškinamojo trakto išnešioja kraujas.
Išgertas alkoholis tuoj pat iš skrandžio ir plonųjų žarnų patenka į kraują. Jeigu žmogus išgeria nevalgęs - didžiausia koncentracija kraujyje būna po 40-60 min., o jeigu pavalgęs - po 1,5-2 h. Apie 20 % išgerto alkoholio rezorbuojasi (patenka į kraują) iš skrandžio ir apie 80 % iš plonųjų žarnų.
Alkoholis organizme veikia visų organų ir visų audinių ląsteles. Jis jas dehitratuoja (nuvandenina), koaguliuoja (krešina baltymus), tirpdo riebalines m-gas, esančias ląstelėse. Išgėrus žmogaus organizme tuoj pat prasideda alkoholio oksidacija (sudeginimas) ir išskyrimas iš organizmo. Taip organizmas ginasi nuo pragaištingo alkoholio poveikio
Žmogaus organizme oksiduojasi apie 90 % išgerto alkoholio, apie 10 % išsiskiria nepakitusiu pavidalu su šlapimu ir prakaitu. Štai kodėl girtas žmogus dvokia alkoholiu, nors tas alkoholis yra jo viduriuose.
Alkoholio degimo procesas stipriausiai vyksta kepenyse. Jo metu sueikvojama organizmui labai reikalingų m-gų. Ypač B grupės vitaminų. Degdamas 1 gramas alkoholio duoda 7,1 kilokalorijos energijos. Bet degdamas alkoholis alina organizmą, ypač kepenis.
Dalis išgerto alkoholio - apie 6-7 % fiksuojasi organizmo audiniuose ir ilgą laiką pamažu oksiduojasi. Anot prancūzų mokslininko Kasje, alkoholis visiškai pasišalina iš organizmo tik po 15 dienų. Vadinasi tas,kuris išgeria porą kartų per mėnesį, pastoviai savo organizme turi alkoholio.
Kai alkoholio koncentracija kraujyje siekia 0,05 % t.y. 0,5g/l—pastebimas lengvas apsvaigimas, 0,1-0,2%--vidutinis girtumas, 0,25-0,3%—stiprus apgirtimas, o jeigu koncentracija 0,4-0,5%, tai sakoma:”mirtinai girtas”. Beje tokio girtumo laipsnį pasiekę žmones dažnokai numiršta.
Smegenys raizgyte apraizgytos plačiai išsišakojusių kraujagyslių ir kapiliarų (pačių smulkiausių kraujagyslių). Jos labai gerai aprūpinamos krauju, kuris atneša deguonį ir kitas naudingas m-gas. Smegenų ląstelėse gausu riebalinių m-gų, todėl nuo alkoholio labiausiai nukenčia smegenys. Išgėrus alkoholio smegenyse būna didžiausia jo koncentracija . Jeigu kraujyje esančio alkoholio koncentraciją prilyginti 100, tai smegenyse visada bus 175.
Alkoholis pro kapiliarų sieneles prasiskverbia į smegenų ląsteles. Gerai tirpdamas į riebalus panašiose m-gose, jų gausu smegenyse, koncentruojasi jose ir dalyvauja sudėtinguose smegenų veiklos procesuose. Maža to alkoholis ardo vidinę ląstelių struktūrą, žaloja jas ir smegenų ląstelės žūna.
JAV Pietų Karolinos universiteto mokslininkas Melvinas Naislis tyrinėjo, kaip sergant įv. ligomis (pvz.:šiltine) eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) sulimpa į mažus gumuliukus, trombus. Kartą pabandė alkoholį. Ir nustatė, kad kiekvieną kartą , kai suleisdavo alkoholio bandomiesiems gyvuliukams - jų kraujyje atrasdavo trombų . Tai dar vienas alkoholio “puolimo frontas” prieš žmogaus organizmą. Kraujui tekant pro širdį, stambesnes ir smulkesnes kraujagysles (kapiliarus), juose kraujas atiduoda ląstelėms maisto m-gas (raudonieji kraujo kūneliai perduoda joms deguonį). Taip yra normaliom sąlygom. M. Naislis nustatė, kad net išgėrus litrinį bokalą alaus pradeda susidaryti trombai . Jie užkemša kapiliarus , kurie plyšta, atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų.Tada ląstelės negauna maisto, deguonies ir žūva. Šis procesas vyksta visame organizme. Labiausiai nukenčia smegenys, nes jos turi labai jautrų kapiliarų tinklą ir joms reikia daug deguonies . Taigi kiekvieną kartą paragavus alkoholio sunaikinamos vis naujos ir naujos smegenų ląstelės. Laimė, kad smegenys turi apie 17 milijardų ląstelių,tad net ir netekus kelių milijonų galima egzistuoti.
Kai kurie žmonės kartais abejoja, kad alkoholis-nervus veikiantis toksinas. Norint tuo įsitikinti, galima remtis akademiko I. Pavlovo bandymais. Jis taikydamas sąlyginių refleksų metodą įrodė , jog net mažos alkoholio dozės iškreipia nervų sistemos veiklą. Veikiami alkoholio , pakinta slopinimo ir jaudinimo procesų santykiai. Išgėrus alkoholinio gėrimo iš pradžių vyrauja jaudinimasis, kurį pamažu pakeičia nervinių procesų slopinimas. Iškreipiamas objektyvus aplinkos suvokimas , sprendimai darosi paviršutiniški, susilpnėja atmintis , kalba darosi nerišli, labai susilpnėja dėmesys, sulėtėja visos reakcijos ir apskritai dingsta laiko jutimas. Judesiai netenka greitumo, mitrumo, tikslumo. Čia ir glūdi ta priežastis, dėl kurios girtuokliai padaro daug transporto avarijų, gauna traumų buityje, bei gamyboje. Dėl koordinacijos sutrikimo alkoholikas negali net įprastinių judesių atlikti, jau nekalbant apie darbo operacijas.
Nervinio apsinuodijimo laipsnis bei raida tiesiogiai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio.Visi pasigėrusieji yra panašūs vienas į kitą : jie familiarūs , nesantūriai kalba ir elgiasi , nesavikritiški ,nes anot I. Pavlovo , yra praradę susiformavusį socialinį stabdį. Moralė ir dorovė girtam žmogui nustoja egzistuoti. Alkoholis tarsi pašalina auklėjimo įdiegtas žmogiškąsias sąvybes , ir suaktyvina šiurkščiąsias ir blogąsias asmenybės puses.

(Skaityti nebūtina) , tiek vaikai geria alkoholį, tiek suaugę...

• 0
• 0
• 2K
• Komen. (20)
• Kopijuoti nuorodą