Neformaliojo švietimo žlugdymui Ne

0 PARAŠAI

Kategorija:


Mes, Marijampolės moksleivių kūrybos centro taryba, visos Centro bendruomenės vardu kreipiamės į Jus, kadangi įstaigą nuo 2010 m. sausio mėn. planuojama iš esmės pertvarkyti labai sumažinant materialinę bazę (įstaiga netektų pastato R.Juknevičiau g.28, turistinės stovyklavietės Palangoje), panaikinant didelę dalį šiuo metu veikiančių būrelių, atleidžiant pedagoginius ir techninio personalo darbuotojus. Visa tai būtų daroma motyvuojant laikinu lėšų trūkumu savivaldybės biudžete.
Norime priminti, kad Marijampolės moksleivių kūrybos centras gyvuoja nuo 1991 metų ir šiuo metu jame veikia 21 pavadinimo būreliai, kuriuos lanko 521 mokinys. Dirba 45 darbuotojai. Daugelis būrelių turi gilias veiklos tradicijas, vaikai savo pasiekimais garsina ne tik Centrą, bet ir Marijampolę Lietuvoje bei užsienyje. Su vaikais dirba kvalifikuoti, patyrę pedagogai. Per daugelį metų yra sukurta gana gera materialinė bazė. Aktyvi Centro veikla vykdoma ne tik mokslo metų laikotarpiu, bet ir mokinių atostogų metu, organizuojant įvairias stovyklas, žygius, keliones ir kitokius renginius. Iš kitų neformaliojo ugdymo įstaigų Centras išsiskiria tuo, kad jame užsiėmimus gali lankyti visi moksleiviai pagal savo pomėgius ir poreikius. Mokestis už mokslą Centre yra nedidelis, todėl būreliai prieinami ir neturtingų bei probleminių šeimų vaikams.
Didelis vaikų, lankančių Centro būrelius skaičius rodo, kad jiems ir jų tėveliams Centro vykdoma veikla yra reikalinga ir patraukli.
Labai prašome gerb. Lietuvos gyventojus pritarti Moksleivių kūrybos centro Tarybos siekiui, kad iš vaikų nebūtų atimta galimybė lankyti pasirinktus būrelius.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Algirdas Sto... Na as net nezinau ka pasakyt, gal reikia kur mero patykot...pasikalbet asmeniskai?
2 E. Ori... negalima edukacijos sąskaita mažinti lėšų, juk jaunimas mūsų ateitis
3 Saturnina Maž... vaikai turi teise pasirinkti sau patinkančia veiklą
4 Arvydas Šči... Pritariu peticijai.Pasisakau prieš neformalaus švietimo žlugdymą.
5 Justė Kaz... Jei atimat veikla...tai ko jus tikitės iš naujai augančios kartos? Norit kad jie užaugtų žmonėmis ar nelabai? Ima atrodyti, kad nelabai.
6 Vytautė Ven... Pritariu, bet, deja, manau, kad ši peticija, kaip ir dauguma, tebus tik šauksmas tyruose, nes dabartinė vykdoma krizės įveikimo strategija labai greitu laiku sugrąžis mus į balanos gadynę...
7 P. Liš... Palangoje stovyklavietė gal ir nereikalinga, bet norėtųsi, kad finansavimpo mažinimas būtų proporcingas
8 Algis vai... Komentaras trumpas, kažkam prireikė pastatų ar sklyoų, ypač palangoje
9 Rasa Val... tada gales vaikai valkiotis pakampem ir pridarys daugiau nesamoniu is neturejimo ka veikti, tada tikrai savivaldybe prisitaupys restauruodama miesta, apgailetina.
10 R. Vit... Jaunimo užimtumo centrai turi būti žlugdomi beveik neturint pasirinkimo. Užimtumo centras tam ir skirtas kad jaunimas susikurtų sau patinkantį idealą ir jo siektų, pamiršdamas blogas ydas.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.