Mokesčių amnestija verslininkms

0 PARAŠAI

Kategorija:

Krizė, koks skambus žodis, taip visiems jau įprastas girdėti iš televizoriaus ekrano ar skaityti straipsnius laikraštyje, ar virtualioje erdvėje. Tačiau, mes visi galime inicijuoti, kad šį žodį jau minėtuose šaltiniuose matytume vis rečiau ir rečiau, tam yra išeitis - verslo įmonių kūrimas. Pasakysite, kad šiuo metu toks sprendimas asmeniui yra tiesiog pražūtingas. Sutinku, prie dabartinių sąlygų, kurios sudarytos mūsų įstatymų leidėjų dėka, tai tiesiog neįmanoma, nes kiekvienas naujas ūkinis subjektas, įkurtas ir gyvuojantis vos keletą mėnesių jau yra apkraunamas mokesčiais. To pasekoje verslininkas negali sukaupti taip reikiamo kapitalo, kuris jį apsaugotų nuo nesėkmių ir galimo bankroto. Aš siūlau Lietuvos Respublikos Seimo nariams priimti mokesčių amnestijos įstatymą, kuris būtų terminuotas (1 metai), skirtas konkrečiai grupei asmenų (verslininkams). Verslininkus, kurie ryžtasi šiuo metu į kurti įmonę reikia atleisti nuo mokesčių valstybei vienerių metų laikotarpiui ir tik po jo, kai įmonė jau bus sukaupusi kapitalą ir gebanti optimizuoti savo veiklą, kad galėtų apsisaugoti nuo galimų nesėkmių, tik tada ją prijungti prie mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Vyriausybė turi sudaryti palankias sąlygas tokiems verslininkams gauti lengvatines paskolas iš komercinių bankų.
Tokiu būdu bus kuriamos naujos darbo vietos, sprendžiama nedarbo problema Lietuvoje, vyks greitesnis ekonomikos pakilimas, spręsis „Sodros“ ir socialinės problemos visuomenėje. Valstybės biudžetas nenukentės, nes šiems metams jis jau yra numatytas ir padaryti asignavimai. Po metų prijungus tokias įmones prie mokesčių mokėtojų, bus surinkta žymiai daugiau pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčių, akcizo.
Visus maloniai kviečiu nebūti abejingus ir sugaišti tik pora minučių, pasirašant šią peticiją ir bent jau tokiu būdu išreiškiant solidarumą, kad mums visiems rūpi mūsų ateitis. Dėkoju visiems neabejingiems.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Zofija P... Manau, kad 1 metai per mažai. Reikėtų kokių 3 metų.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.