Neleiskime naftininkams užgrobti Kuršių marių pakrantes

0 PARAŠAI

Kategorija:

Kintai – miestelis Šilutės rajone, ant Kuršių marių pakrantės, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Miestelį iš visų pusių supa gamtosauginės teritorijos, įteisintos LR teisės aktais: Nemuno Deltos regioninis parkas, Ventės kraštovaizdžio draustinis, Kintų botaninis draustinis, Kuršių marių biosferos poligonas, „Natūra 2000“ teritorijos. Ir tik 0,9 km. vertingos pakrantės juosta likusi rekreacijai, visos Lietuvos žmonių poilsiui. Kasmet tūkstančiai poilsiautojų sugrįžta į pamarį, čia įsikūrusias poilsiavietes, kaimo turizmo sodybas. Atnaujintas paplūdimys, netik pritraukia jaunimą, bet ir aktyvaus sporto mėgėjus. Tikimasi artimiausiu metu gauti finansavimą mažųjų laivų uosto statybai, jau parengti detalieji ir techniniai projektai.
Tačiau, Kuršių marių pakrantėje, miestelio teritorijoje, jau šešeri metai kėsinasi įsikurti UAB ,,Minijos nafta“ verslovė. Lobistiniais sumetimais, išgauti naftą kuo arčiau pakrantės (gręžiniai planuojami net už Gargždų licencinio ploto ribų) siekiama tik kuo didesnio pelno.
Minijos Naftos“ atstovai nepagrįstai kaltina Kintų bendruomenę nekonstruktyvumu, kai pati nevykdo skaidrios, atviros informacinės politikos. Bendrovės interneto puslapio www.minijosnafta.lt rubrikose „Informacija visuomenei“, „Planai“, „Diskusijos ir pasiūlymai“, „Vykdomos programos ir jų ataskaitos“ ne pirmus metus skelbiama įžeidžiantis šūkis „Informacija ruošiama“. Rubrikoje „Naftos paieška ir gavyba“ yra 2006 metų senumo informacija, rubrika „Aplinkosauginė veikla“ tik deklaruoja „Darnų vystymąsi“ be jokių nuorodų į konkrečią aplinkosauginę informaciją. Skyriuose apie „Visuomeninę ir socialinę veiklą“ bei „Edukacinę programą“ nurodoma informacija apie seniai pasibaigusius savireklaminius renginius, tačiau nieko nekalbama apie gamtosaugą Pamario regione. Informacija neskelbiama ir kitomis – anglų, rusų kalbomis. UAB,, Minijos nafta“ nekreipia dėmesio ir į kompromisinius Kintų bendruomenės siūlymus atsitraukti nuo Kuršių marių pakrantės ir gyvenvietės.
Kintų bendruomenė niekada nepasisakė prieš naftos gavybą, bet nesutinka su savanaudiška ir agresyvia UAB „Minijos nafta“ verslo politika, kuri nukreipta prieš krašto rekreacinius išteklius, visuomenės norą gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Teisė į sveiką ir švarią aplinką įteisinta ir Orhuso konvencijoje (Žin., Nr. 73-2565). Konvencijos tikslas – kad būtų apsaugota kiekvieno dabarties ir būsimųjų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje.
Pastaruoju metu, UAB „Minijos nafta“ savininkai (nors PAV programos derinimo procedūros sustabdytos), siekia gauti veiklos leidimus iš vyriausybės išimties tvarka, pažeidžiant LR teisės aktus ir normas. Jeigu LR įstatymai saugo Kuršių marių pakrantės gamtą, neleisdami plėtoti naftos verslo, tai turėtų būti saugomas ir čia gyvenantis Žmogus, juk jis tos gamtos dalis.

Kintų bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus, pasipriešinti lobistiniams UAB „Minijos nafta“ kėslams, pasisakyti prieš naftos gavybą Kuršių marių pakrantėje. .

BENDRAMINČIAI!
SAVO PARAŠAIS APGINKIME MIELĄ PAMARIO MIESTELĮ KINTUS!

Kintų bendruomenės taryba

# Vardas Komentaras
1 Domas
Kovokim Broliai ir Seserys, Lietuviai. Tai mūsų ateitis, ....
2 Vilantas
Ar taip sunku suderinti pelno troskima ir graziu gamtos kampeliu issaugojima? Isgaudami nafta siek tiek toliau tikrai nenuskirsit...
3 Gediminas
Minijos nafta, stebuklingai yra atleista nuo mokesčių... ir šiaip, gana naikinti gamtą ...
4 Eglė
ir vis d4l to jie nerimsta,...Grobuonys, antžmogiai.>
5 Aldona
Ir kada mes suprasime, kad esame žudikai. Gamtos žudikai.Sustokim ir pagalvokim .
6 EUGENIJA
Pasirašau,kad būtų išsaugotaKuršių marių pakrantė ateities kartoms
7 Audronė
Jei išgauta nafta būtų apdirbama LR,ir jos vartotojų naudojimui-tai dar pagalvočiau,bet jei - išvežama-juk tai apiplėšimas-mūsų gamtos ištekliai juk,,,
8 Anatolijus
naftininkams ne, jei ne jie, jau seniai galejome vaziuoti elektro ar vandenilio varikliais...
9 Asta
6aunuoliai! Čia tai bent bendruomenė!...Visa širdimi esu su Jumis
10 R.Lekstutienė
Gamtosauga turi saugoti unikalius gamtos kampelius tokius kaip Kintai. Minijos naftai gėda
11 edis
meksikos ilanka jau paskendusi naftoje, ne jau ir mes to norime.
12 Egle
Ka sau galvoja! Salin rankas nuo Kursiu mariu, kurios jau pakankamai yra uzterstos!
13 Adomas
Nida - #2 pasaulio papludimiu reitinge. Trb nori kad butu #222
14 Tamila
Negali būti jokios kalbos apie tokią naftos gavybą, kuri būtų vykdoma šalia tiek daug gamtosauginių teritorijų. Juk anksčiau ar vėliau įvyktų avarija, o jos pasekmės gamtai gali būti negrįžtamos.
15 Dale
palaikau Kintiskius- neniokokime gamtos, nafta zemes kraujas, pan. produktus galima isgauti is grudu, ir zmones darbo tyres, nereikes is savo gimtines begti
16 Laimutė
Besiekdami materialin4s naudos, save ir savo ateities kartas pasmerkiame žūčiai
17 Rimas
Manau ankščiau ar vėliau "ta nafta" ateis. Tad reikėtų iš tu naftininkų išsireikalauti, kad atnaujintu Kintų apylinkėse kelio danga, gatvėse dangą ir išpildytų bendruomenes(ne seniūno) poreikius.
18 V.
Ar kažkas nuo to pasikeis, veikia tik KLANAI ... pvz. dabar LIETUVOJE blogai, kodėl skolintus pinigus GALIMA TAŠKYTI kairėn, dešinėn ??????
19 Vidmantas
ar neužtenka Amerikos pašoneje avarijo, saugokime Baltiją ir Lietuvą
20 Renata
negalima būti abejingu, nes oligarhai išmirs, o Lietuva liks mūsų vaikams
21 Petras
Manau, kad galų gale čia ryžtingą STOP turi tarti LR Prezidentė.
22 Irena
nafta neturi būti išgaunama ir naudojama ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Alternatyva - dujos , sukietintos ir saulės energija.
23 Sigitas
Butina issaugoti unikalu Kintu krastovaizdi. Nauda butu gerokai didesne, nei keletos asmenu pripildytos nafta banku saskaitos..
24 D.Dolguševa
Dėl kibiro naftos paversti marių pakrantę nežinia kuo? Neleisim.
25 Henrikas
Reikia sustabdyti, nelaukime katastrofos, kokia yra įvykusi Meksikos įlankoje
26 Regina
baisu kai nafta niokoja gamtą, kas dedasi apie Floridą.Nejaugi žmonėms šiuo metu nori tik gauti sau pelno ir visai negalvoti ką paliks savo vaikams ir anūkams.
27 Audronė
Išsaugokime Kintus, o ir apskritai pažvelkime į gamtą atmerktomis akimis. Argi dar per mažai žalos jai pridaryta?
28 R.Braškienė
Mažai tokio grožio turim, tai reikia ji saugoti dabar, nes po to gali būti per vėlu
29 Marija
Aš palaikau Jus mieli žiemiečiai , kad šis unikalus Lietuvos kampelis liktų švarus ir sveikas.
30 Adele
aš prieš naftos gavybą Kuršių marių pakrantėje

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (127)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.