Prieš komunalinių paslaugų įmoka pagal būsto kvadratūrą

0 PARAŠAI

Kategorija:

Šiai dienai Lietuvos gyventojai yra pasmerkti būti valdininkų sukurtos komunalinių paslaugų sistemos įkaitais. Valdininkai verčia žmones mokėti už paslaugas pagal turimą būsto plotą. Aš prieš, kad būtų diskriminuojamos šeimos, turinčios didesnį būsto plotą. Aš už, kad komunalinės paslaugos būtų mokamos pagal butų skaičių, esančių daugiabutyje. Aš už, kad už visus papildomus darbus- tai yra stogo keitimas, durų keitimas, vamzdžių keitimas, namų renovacija ir t.t. mokėtume ne pagal būsto kvadratūrą, o pagal daugiabutyje butų skaičių. Jei žmogus turi butą su didesne kvadratūra ir jame gyvena 3 šeimos nariai, o turintis pvz. 2 kambarių butą gali gyventi net 5 šeimos nariai , kodėl jie turėtų mokėti mažiau nei tie kurie gyvena 3 kambarių bute. Tai yra pažeidžiamos žmogaus teises. Pasiskaitykit baudžiamąjį kodeksą: 169 straipsnis draudžia diskriminuoti žmones pagal jų socialinę padėtį. Taigi nesvarbu kokio dydžio bute gyvena žmonės, ir ar jie bedarbiai, pensininkai ar milijonieriai, jie turi mokėti vienodą kainą už vienodas paslaugas (šiuo atveju šiukšlių išvežimą, administravimo išlaidas ir t

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 M. M... Autorius labai teisingai parase, visapusiskai palaikau ji.
2 G... kad ir nesame turtingi, būkime teisingi! Ne būstų plotams teikiamos paslaugos, o juose gyvenantiems žmonėms, taigi ir atsiskaitykime už teikiamas paslaugas gyvenantiems žmonėms tuose būstų plotuose.
3 Eva.Paskevic ... as viena gyvenu 4 kambariu bute tai kodel turiu moketi daugiau ???
4 Zigmas K... peticija neaiški kodėl kalbama apie butus bet ne apie gyventojus žmones būtina taisyti peticijos kalbos išraišką sukonkretinti paslaugos turi būti pagal gyventojų sakičių šiukšlių išvežimas
5 T. S... Gaila, kad kur reikia, musu "isrinktuju" nera...

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.