FotoSkrydis - projektas apie Lietuva internete

Prašau Jūsų prisidėti prie to, kad Lietuva būtų tinkamai prezentuojama internetu.
"FotoSkrydis" tai nekomercinis projektas sukurtas tik iš idėjos garsinti Lietuvą iš paukščio skrydžio. Projekto neremia jokia organizacija ar valstybinė įstaiga.
Kaip autorius labai norėčiau, jog kuo daugiau Lietuvos žmonių sužinotų apie tai. Jei jūs manote jog šis projektas turėtų būti paviešintas reklamuojant jį valstybinėse žiniasklaidos priemonėse Lietuvos radijuje ir televizijoje- prašome prie to prisidėti. Aš kaip projekto autorius manau, kad surasti reklamos laiko tokiam projektui mūsų mokesčių mokėtojų išlaikoma televizija ir radijas tikrai galėtų.

Pagarbiai projekto autorius
Kęstutis Fedirka
www.fotoskrydis.lt

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Emilija K... Ypač palaikau šio projekto idėją ir jau patyriau jo egzistavimo naudą bei reikšmę. Tai puiki priemonė užsienyje gyvenančius žmones sudominti mūsų šalimi, pamatyti jos grožį ir unikalumą!
2 Nepasirasau ... nusisneki :DD uzsimaniai milijonu ane? juokdarys. NEPASIRASAU!
3 AUTORIUI ... Autoriau, vietoj verkslenimo cia, gal pabandyk kokia paraise parengti kokiam fondui ar kulturos ministerijai?? Keistuolis.
4 nn ... ka tu cia nusisneki ir taip valstybe vogia ir dar nori mokescius pakelti?
5 JUOKINGA :... Nu klausykit, ne tokiomis priemonemis privatiems projektams reikia bandyti pritraukti valstybines reklamos - sutinku, projektas grazus, nuotraukos grazios, bet nera jis vienintelis!

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.