UŽ esminę paramos motinystei/tėvystei reformą, o ne procentinius išmokų mažinimus;

0 PARAŠAI

Kategorija:

Nacionalinis Aktyvių mamų sambūris (NAMS), pažymi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prisidengdama Sodros biudžeto reforma siekia nuo 2012 m. dar kartą mažinti motinystės(tėvystės) išmokas. NAMS mano, kad Ministerija bando eiti lengviausiu keliu ir vietoj to, kad išspręstų probleminius išmokų aspektus, tiesiog mažina jų dydžius.
Nesutikdamas su besikartojančiu tolesniu išmokų mažinimu, NAMS teikia savo siūlymus Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (toliau – Komitetas) dėl socialinio draudimo reformos motinystės/tėvystės išmokų srityje.

NAMS įsitikinęs, kad Motinystės (tėvystės) išmokų finansavimas tik iš Socialinio draudimo sistemos (besidraudžiančiųjų ir mokančių įmokas sąskaita) yra nepagrįstas. Demografinės problemos yra svarbios tiek Valstybei, tiek tautai, tiek visuomenei, tiek kiekvienam šalies gyventojui. Tuo tarpu pagrindinė gimstamumo skatinimo našta tenka išskirtinai besidraudžiantiems Socialiniu draudimu. Lietuvoje nėra kitose šalyse galiojančios paramos šeimai: mokestinių lengvatų, išmokų vaikams ir t.t., finansuojamų iš Valstybės biudžeto.

NAMS siūlo iš esmės reformuoti paramos modelį pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais:
Motinystės (tėvystės) išmoką išskaidyti į dvi dalis:
a) pastoviąją išmokos dalį, mokamą dvejus metus kaip gimstamumą skatinančią ir paramos jaunoms šeimoms funkciją atliekančią išmokos dalį, MOKAMA IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO. Jos dydis būtų vienodas visoms asmenų grupėms į kurių gimstamumo skatinimą valstybė siektų investuoti. Siūlomas – 1,5 valstybės remiamų pajamų dydis (dabar 525Lt) kas mėnesį, mokamas dvejus metus.
b) kintamąją išmokos dalį mokamą IŠ SODROS BIUDŽETO, siekiant kompensuoti dėl vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį apdraustiesiems (socialinio draudimo išmoka), įvertinant asmens pajamų mažėjimą/didėjimą dvejų metų laikotarpiu, atsižvelgiant į pokyčius darbo rinkoje. Išmokos perskaičiuojamos atsižvelgiant į pasikeitusį vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje , bei skirtingą kompensuojamą darbo užmokesčio dalį pirmais ir antrais vaiko priežiūros metais (pirmais metais- 90 proc., antrais – 75 proc., išskaičiuojant pastoviąja išmokos dalį).
Maksimalios išmokos riba kiekvieno apdraustojo atžvilgiu būtų individuali ir priklausytų nuo jo turėtų pajamų, vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje atitinkamą laikotarpį bei apdraustojo turimo socialinio draudimo stažo. Maksimali įstatymu leidžiama išmoka būtų mokama tik ne mažesnes pajamas per paskutinius dvejus metus turėjusiam apdraustajam, kurio socialinio draudimo stažas ne trumpesnis kaip septyneri metai.

Aš, žemiau pasirašę, pasisakau:
UŽ esminę paramos motinystei/tėvystei reformą, o ne procentinius išmokų mažinimus;
UŽ finansinės gimstamumo didinimo atsakomybės perkėlimą Valstybės biudžetui;
UŽ vaiko teisių užtikrinimą augti su mama/tėte išsaugant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytą motinystės/tėvystės finansavimo trukmę (iki vaikui sueis 2m.).

# Vardas Komentaras
1 vida
jei nesirupinsime vaikais patys dirbsime iki grabo lentos be pensiju (egoistams)
2 Rasa
Leiskit vaikuciui dziaugtis teveliu siluma ir meile bent iki dvieju metuku
3 Kristina
gimstamuma reikia skatinti,o ne ji zlugdyt.Kas liks Lietuvoje jei bus taip toliau?Tik pensininkai ir tik keletas procentu pasiturinciu.Taupymas taupymu,bet reikia ir viska apgalvoti.
4 Sandra
Dėl Jūsų nepastovumo,neapsisprendimo ką daryti su motinystės pinigais ne viena moteris pasidarė išvalymą,nes bijo,kad neturės iš ko išmaitinti savo atžalų.Ar sąžinė Jūsų negraužia?Ar ramiai miegat?
5 Indre
neturit teises atimti is mamu tai ka jos uzdirbo savo vaikams. seimas lai algas susimazina ir lietuva gyvens puikiai
6 Edita
Prašom nesistengti atimti, bet pridėti, padėti palaikyti tautą.
7 E.
turiu sūnelį 1m 4 mėn ir laukiuosi antro vaikelio
8 S.Juskeviciute
Manau, kad mes uzsidirbome tas ismokas, o ir tie vaikiukai dar uzdibs valstybei uzauge
9 Lina
TIK UŽ esminę paramos motinystei/tėvystei reformą
10 Ivona
Lietuvoje gimstamumas mazeja, parenkite seimas, paskatinkit moteris gimdyti, juk daznos to nedaro vien del baimes, jog nesugebes pragyventi pacios ir ismaitinti savo vaiko. Galioja ir man...
11 Ernesta
Nemažinkite išmokų už vaikus! Norite, kad gimstamumas nemažėtų, bet kaip to pasieksite, jei jūsų dėka nebėra kaip išlaikyti vaikų!
12 juozas
proc. mažinimas, teisėtų lūkesčių grubus pažeidimas
13 Ieva
Aš už esamas ir būsimas mamas, ir už tai kad būtų įvykdyta reforma!!!
14 Elvyra
Lietuvai reikia kokybisku pilieciu, tad reikia investuoti i ju kokybiska auginima!
15 Dalia
Butu gerai, jei valstybe padarytu realia apklausa seimu ir issiaikintu realias islaidas, kurios reikalingos pilnaverciui vaiko ir mamos islaikymui. Leistu ramiai mamoms dirbti ir tuo paciu jas remtu.
16 Jonas
tegul pažiūri kokios vaikų reikmenų kainos parduotuvėse.kodėl mano vaikas turi skursti, kai jus parazitai pildotes kišenes svetimais pavogtais pinigais.Jus turtėjate iš mūsų vogdami
17 Danguolė
idiotai, tikrai palikite šeimas ramybėje, duokit vaikams augti su tėvais mažiausia iki 2 metų, patys mažiau vokit valstybės pinigus ir duokit šeimoms gyventi.
18 Irma
Labai pritariu, kad reikia iš esmės reformuoti paramos modelį !!!
19 Gintarė
Mažyliams iki 2 metų - būti šeimoje, vėliau - sudaryti normalias būvimo ir lavinimosi sąlygas turiningoje ir turtingoje aplinkoje vaikų darželiuose.
20 Julita
UŽ esminę paramos motinystei/tėvystei reformą, o ne procentinius išmokų mažinimus

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (8)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (10)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.