KREIPIMASIS Į LIETUVOS PILIEČIUS, PROFESINES SĄJUNGAS, VISUOMENINES ORGANIZACIJAS, POLITINES PARTIJAS, LR SEIMO NARIUS

0 PARAŠAI

Adresuota: LR Vyriausybei
Kategorija:

KREIPIMASIS Į LIETUVOS PILIEČIUS, PROFESINES SĄJUNGAS, VISUOMENINES ORGANIZACIJAS, POLITINES PARTIJAS, LR SEIMO NARIUS

Gyventojų nuomonės tyrimas, pasirašant, kad vyriausybė daugiau skirtų lėšų socialinio būsto statybai, vykdomas tam, kad piliečiai patys spręstų dėl savo būtiniausių poreikių. Rezultatai bus apibendrinti ir pateikti vyriausybei, kad sudarydami kitų metų biudžetą, atsižvelgtų į žmonių nuomonę.
Kiekvienas žmogus nori turėti savo namus, tačiau šiuo metu vis daugiau šeimų praranda viltį įgyvendinti šį norą. Mūsų krašte daug vargingai gyvenančių šeimų, neturinčių net menkiausios galimybės įsigyti nuosavą būstą. Socialiai remtinai šeimai, turinčiai nedideles pajamas, sunku net išsinuomoti butą ar namą. Nuomotojas nėra tikras, ar tokia šeima turės iš ko mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nuomą, ar neprikaups skolų. Apsidrausdami nuo šių problemų namų ar butų savininkai kelia socialiai remtinai šeimai neįgyvendinamas sąlygas: mokėti nuomą iš karto už pusmetį... Įsivaizduokit, ką tokioms šeimoms reiškia socialinis būstas!
Socialinis būstas skiriamas šeimoms, kurios pačios juo apsirūpinti nepajėgios. Šeimos turi parašyti prašymus, pateikti pajamas liudijančius dokumentus, pateikti pažymas, kad neturi turto. Socialinio būsto problema labai opi: driekiasi ilga eilė jo laukiančiųjų. Jei turėtų galimybių, savivaldybės kur kas daugiau investuotų į socialinio būsto plėtrą. Rajonai, turintys probleminio rajono statusą, turi daug vargingai gyvenančių šeimų, neturinčių net menkiausios galimybės įsigyti nuosavą būstą
Šiuo metu laukiančių socialinio būsto daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Savivaldybės jiems neturi ko pasiūlyti – šiemet socialinio būsto statybai vyriausybė skyrė 14 mln. litų, vietoj anksčiau planuotų 125 mln. litų. Jeigu socialiniam būstui nebus skiriama daugiau lėšų, sunkiai besiverčiantiems asmenims teks apsigyventi gatvėje. Ypatingai sunki padėtis jaunų šeimų, turinčių mažamečius vaikus ir globos namų auklėtiniams
Vaikų globos namų globotiniams socialinis būstas labai reikalingas. Vaikai, sulaukę pilnametystės, paliekantys globos namus, gauna maždaug 10 tūkst. litų pašalpą. Ji skirta įsikurti naujuose namuose. Šių pinigų neužtenka net lūšnelei kaime... Telieka nuomotis būstą. Tačiau tokiu atveju būsto savininkas privalo sudaryti ilgalaikę nuomos sutartį. O kas šiais laikais nori prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus? Nemažai globos namų auklėtinių taip ir iškeliauja, galima sakyti, į niekur... Socialinis būstas būtų puiki paspirtis vaikų globos namų auklėtiniams. Jie būtų ramūs dėl savo kampo, kurio niekas nesumanys parduoti, iškeisti. Šie žmonės gautų tvirtą pagrindą kurti savo gyvenimą. Tai ypač svarbu vaikų globos namų globotiniams turintiems specialiųjų poreikių.

Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Antanas Liutkevičius
Labdaros ir paramos fondas „Vaiko pasaulis“ vadovas Vitold Zamovski

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Edvinas
Absurdas, bet taip jau yra, kad valdžia labiau rūpinas visokiais valdovų rūmais,rezidencijom, o kad eilinis Lietuvos pilietis neturi kur gyvent valstybėms vadomams nerūpi.
2 V.Balskus
Valdžia pažadėjo skirti 4 mlrd. lt renovacijai, kad duotų užsakymų savo rėmėjams statybininkams.
3 Edcinas
Taip jau yra Lietuvoje, kad uždarbiai neatitinka kainų.
4 Kristina
Super, gera inicityva. Sis klausimas yra labai svarbus. Girdejau Kaune verslininkas is Italijos pastate bendrabuti naslaiciams. Gaila , kad Lietuvoj tokiu neatsiranda. Kazkaip musu zmones nejautrus
5 Sandra
Šią problemą, efektingiausiai išspręstų tai, kad tie patys bedarbiai stovintys socialinio būsto eilėje, prisidėtų jį statant. Tuomet jį labiau vertintų ir neniokotų.
6 Antanas
Kviečiu visus atkreipti įpatingą dėmesį į globotinių būsto problemas ir jasneatiodėliotinai spręsti

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1666)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (214)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (283)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (55)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).