Peticija dėl Baltarusijos įvykių

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Ppirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui


Gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vyko prezidento rinkimai. Tą pačią dieną, dar nepaskelbus galutinių rezultatų, pasirodė preliminarūs pranešimai apie valdančiojo prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalę. Dešimtys tūkstančių žmonių, palaikančių opozicijos kandidatus arba tiesiog nesutinkančių su prezidento Lukašenkos valdymu, išėjo į Minsko gatves ir aikštes išreikšti protestą prieš rinkimų rezultatus.

Taiki protesto akcija buvo žiauriai numalšinta. Suimta daugiau nei 600 žmonių. Smurtiniai areštai, kratos vyksta ir dabar. Kai kurios suimtųjų šeimos nežino, kur yra laikomi vyrai, žmonos, vaikai. 19 suimtųjų paskelbti kaltinimai dėl masinių neramumų kurstymo (http://guvd.gov.by/news/1496.html), šis sąrašas vis didėja. Tarp jų yra beveik visi buvę kandidatai į Baltarusijos Respublikos prezidentus, kultūros ir mokslo veikėjai. Pagal šiuos kaltinimus jie gali būti įkalinti iki 15 metų.

Mes reikalaujame nedelsiant išreikšti aiškią poziciją dėl vykusių rinkimų ir įvykių po jų ir pasmerkti Baltarusijos Respublikos valdžios smurtą prieš politinius oponentus.

Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro docentė
Laima Arnatkevičiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresn. mokslo darbuotoja
Algirdas Povilas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius
Vaclovas Bagdonavičius, dr., Vydūno draugijos pirmininkas
Gintarė Bernotienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotoja
Rima Bertašavičiūtė, Vilniaus universiteto magistrantė
Natalja Botkina, Vilniaus universiteto Filologojos fakulteto doktorantė
Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Rusu filologijos katedros docentė
Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys
Jūratė Butkutė, VU filologijos fakulteto doktorantė
Ona Daukšienė, VU Klasikinės filologijos katedros dėstytoja
Rasa Erentaitė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros lektorė, doktorantė
Silvestras Gaižiūnas, Baltijos Asamblėjos premijos laureatas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Birutė Jonuškaitė, rašytoja
Artūras Judžentis, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas
Danutė Kalinauskaitė, rašytoja
Petras Kalnius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Nijolė Keršytė, Vilniaus Universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras; Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Laima Kreivytė, Vilniaus dailes akademijos dėstytoja
Darius Kuolys
Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Rusu filologijos katedros profesorė
Taisija Laukkonėn, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė
Ieva Lauraitytė, Association for non-violent communication, Slovenija
Jekaterina Lavrinec, VGTU Filosofijos ir politologijos katedros docentė
Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas
Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centro dėstytoja
Irmina Matonytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja
Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Irina Melnikova, Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro docentė
Tojana Račiūnaitė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas
Dalia Rudytė, Šiauliu universiteto Ekonomikos katedros docentė
Erika Sausverde, Vilniaus universiteto docentė, Skandinavistikos centro vedėja
Birutė Sinočkina, humanitarinių mokslų daktarė, docentė
Bonifacas Stundžia, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius
Agnė Sūnaitė, vertėja
Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas
Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius
Veronika Urbonaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
sociologijos doktorantė
Algimantas Valantiejus, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius
Vaidotas Valantiejus, Vilniaus universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų instituto doktorantas
Laimutė Valantiejienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja
Nida Vasiliauskaitė, VGTU Humanitarinio instituto docentė
Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto profesorius
Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Anelė Vosyliūtė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotoja

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 a.m. ... ko jus lendat i nesavo reikalus, ko neburbet kai prie seimo musu zmones saude o ten tik pora bananu gavo
2 Saulius Ž... Galima būtų formuluoti ir aštriau, nes mūsų rinktų pareigūnų pozicija švelniai tariant dviprasmiška, o tiesiai sakant - gėdinga. Šitą valdžios požiūrį reikėtų ir detaliau aptarti. Saulius Žukas
3 Juozas V... Lietuvos Vyriausybės reakcija į rinkimus buvo apgailėtinai aptaki.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.