Peticija dėl Baltarusijos įvykių

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Ppirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui


Gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vyko prezidento rinkimai. Tą pačią dieną, dar nepaskelbus galutinių rezultatų, pasirodė preliminarūs pranešimai apie valdančiojo prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalę. Dešimtys tūkstančių žmonių, palaikančių opozicijos kandidatus arba tiesiog nesutinkančių su prezidento Lukašenkos valdymu, išėjo į Minsko gatves ir aikštes išreikšti protestą prieš rinkimų rezultatus.

Taiki protesto akcija buvo žiauriai numalšinta. Suimta daugiau nei 600 žmonių. Smurtiniai areštai, kratos vyksta ir dabar. Kai kurios suimtųjų šeimos nežino, kur yra laikomi vyrai, žmonos, vaikai. 19 suimtųjų paskelbti kaltinimai dėl masinių neramumų kurstymo (http://guvd.gov.by/news/1496.html), šis sąrašas vis didėja. Tarp jų yra beveik visi buvę kandidatai į Baltarusijos Respublikos prezidentus, kultūros ir mokslo veikėjai. Pagal šiuos kaltinimus jie gali būti įkalinti iki 15 metų.

Mes reikalaujame nedelsiant išreikšti aiškią poziciją dėl vykusių rinkimų ir įvykių po jų ir pasmerkti Baltarusijos Respublikos valdžios smurtą prieš politinius oponentus.

Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro docentė
Laima Arnatkevičiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresn. mokslo darbuotoja
Algirdas Povilas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius
Vaclovas Bagdonavičius, dr., Vydūno draugijos pirmininkas
Gintarė Bernotienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotoja
Rima Bertašavičiūtė, Vilniaus universiteto magistrantė
Natalja Botkina, Vilniaus universiteto Filologojos fakulteto doktorantė
Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Rusu filologijos katedros docentė
Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys
Jūratė Butkutė, VU filologijos fakulteto doktorantė
Ona Daukšienė, VU Klasikinės filologijos katedros dėstytoja
Rasa Erentaitė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros lektorė, doktorantė
Silvestras Gaižiūnas, Baltijos Asamblėjos premijos laureatas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Birutė Jonuškaitė, rašytoja
Artūras Judžentis, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas
Danutė Kalinauskaitė, rašytoja
Petras Kalnius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Nijolė Keršytė, Vilniaus Universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras; Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Laima Kreivytė, Vilniaus dailes akademijos dėstytoja
Darius Kuolys
Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Rusu filologijos katedros profesorė
Taisija Laukkonėn, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė
Ieva Lauraitytė, Association for non-violent communication, Slovenija
Jekaterina Lavrinec, VGTU Filosofijos ir politologijos katedros docentė
Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas
Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centro dėstytoja
Irmina Matonytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja
Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Irina Melnikova, Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro docentė
Tojana Račiūnaitė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas
Dalia Rudytė, Šiauliu universiteto Ekonomikos katedros docentė
Erika Sausverde, Vilniaus universiteto docentė, Skandinavistikos centro vedėja
Birutė Sinočkina, humanitarinių mokslų daktarė, docentė
Bonifacas Stundžia, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius
Agnė Sūnaitė, vertėja
Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas
Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius
Veronika Urbonaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
sociologijos doktorantė
Algimantas Valantiejus, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius
Vaidotas Valantiejus, Vilniaus universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų instituto doktorantas
Laimutė Valantiejienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja
Nida Vasiliauskaitė, VGTU Humanitarinio instituto docentė
Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto profesorius
Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Anelė Vosyliūtė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotoja

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 a.m.
ko jus lendat i nesavo reikalus, ko neburbet kai prie seimo musu zmones saude o ten tik pora bananu gavo
2 Saulius
Galima būtų formuluoti ir aštriau, nes mūsų rinktų pareigūnų pozicija švelniai tariant dviprasmiška, o tiesiai sakant - gėdinga. Šitą valdžios požiūrį reikėtų ir detaliau aptarti. Saulius Žukas
3 Juozas
Lietuvos Vyriausybės reakcija į rinkimus buvo apgailėtinai aptaki.

Už teisę būti GAMTOJE! (1835)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1570)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.