Peticija dėl Baltarusijos įvykių

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Ppirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui


Gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vyko prezidento rinkimai. Tą pačią dieną, dar nepaskelbus galutinių rezultatų, pasirodė preliminarūs pranešimai apie valdančiojo prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalę. Dešimtys tūkstančių žmonių, palaikančių opozicijos kandidatus arba tiesiog nesutinkančių su prezidento Lukašenkos valdymu, išėjo į Minsko gatves ir aikštes išreikšti protestą prieš rinkimų rezultatus.

Taiki protesto akcija buvo žiauriai numalšinta. Suimta daugiau nei 600 žmonių. Smurtiniai areštai, kratos vyksta ir dabar. Kai kurios suimtųjų šeimos nežino, kur yra laikomi vyrai, žmonos, vaikai. 19 suimtųjų paskelbti kaltinimai dėl masinių neramumų kurstymo (http://guvd.gov.by/news/1496.html), šis sąrašas vis didėja. Tarp jų yra beveik visi buvę kandidatai į Baltarusijos Respublikos prezidentus, kultūros ir mokslo veikėjai. Pagal šiuos kaltinimus jie gali būti įkalinti iki 15 metų.

Mes reikalaujame nedelsiant išreikšti aiškią poziciją dėl vykusių rinkimų ir įvykių po jų ir pasmerkti Baltarusijos Respublikos valdžios smurtą prieš politinius oponentus.

Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro docentė
Laima Arnatkevičiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresn. mokslo darbuotoja
Algirdas Povilas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius
Vaclovas Bagdonavičius, dr., Vydūno draugijos pirmininkas
Gintarė Bernotienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotoja
Rima Bertašavičiūtė, Vilniaus universiteto magistrantė
Natalja Botkina, Vilniaus universiteto Filologojos fakulteto doktorantė
Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Rusu filologijos katedros docentė
Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys
Jūratė Butkutė, VU filologijos fakulteto doktorantė
Ona Daukšienė, VU Klasikinės filologijos katedros dėstytoja
Rasa Erentaitė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros lektorė, doktorantė
Silvestras Gaižiūnas, Baltijos Asamblėjos premijos laureatas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Birutė Jonuškaitė, rašytoja
Artūras Judžentis, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas
Danutė Kalinauskaitė, rašytoja
Petras Kalnius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Nijolė Keršytė, Vilniaus Universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras; Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Laima Kreivytė, Vilniaus dailes akademijos dėstytoja
Darius Kuolys
Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Rusu filologijos katedros profesorė
Taisija Laukkonėn, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė
Ieva Lauraitytė, Association for non-violent communication, Slovenija
Jekaterina Lavrinec, VGTU Filosofijos ir politologijos katedros docentė
Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas
Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centro dėstytoja
Irmina Matonytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja
Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Irina Melnikova, Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro docentė
Tojana Račiūnaitė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas
Dalia Rudytė, Šiauliu universiteto Ekonomikos katedros docentė
Erika Sausverde, Vilniaus universiteto docentė, Skandinavistikos centro vedėja
Birutė Sinočkina, humanitarinių mokslų daktarė, docentė
Bonifacas Stundžia, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius
Agnė Sūnaitė, vertėja
Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas
Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius
Veronika Urbonaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
sociologijos doktorantė
Algimantas Valantiejus, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius
Vaidotas Valantiejus, Vilniaus universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų instituto doktorantas
Laimutė Valantiejienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja
Nida Vasiliauskaitė, VGTU Humanitarinio instituto docentė
Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto profesorius
Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė
Anelė Vosyliūtė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotoja

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 a.m.
ko jus lendat i nesavo reikalus, ko neburbet kai prie seimo musu zmones saude o ten tik pora bananu gavo
2 Saulius
Galima būtų formuluoti ir aštriau, nes mūsų rinktų pareigūnų pozicija švelniai tariant dviprasmiška, o tiesiai sakant - gėdinga. Šitą valdžios požiūrį reikėtų ir detaliau aptarti. Saulius Žukas
3 Juozas
Lietuvos Vyriausybės reakcija į rinkimus buvo apgailėtinai aptaki.

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (127)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.