Algirdo Paleckio byla –Lietuvos teisinės sistemos ir demokratijos išbandymas

PETICIJA

Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, esame įsitikinę, kad pradėtas pagal Seimo nario, konservatoriaus K. Masiulio skundą ir sausio 12 dieną Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas prieš Socialistinio Liaudies Fronto pirmininką, Tarptautinio žmogaus teisių judėjimo "Pasaulis be nacizmo" prezidiumo narį Algirdą Paleckį baudžiamojoje byloje dėl 1991 metais SSRS įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus neigimo yra neteisingas, antidemokratiškas ir antikonstituciškas.
Lietuvos valdžios ir prokuratūros veiksmai šio atveju, mūsų nuomone, šiurkščiai pažeidžia LR Konstitucijos 25 ir 26 straipsnius bei Visuotinos žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį.
Mes norime atkreipti Jūsų ir visuomenės dėmėsi į tai, kad prieštaringi sausio 13 d. įvykių vertinimai (tame tarpe ir skirtingi nei oficiali versija) buvo žinomi nuo pat 1991 m. A. Paleckis, pagrįsdamas savo nuomone apie juos ir pasakydamas: „O kas buvo sausio 13 d. prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“., rėmėsi 1999 m. Vilniaus apygardos teismo bylos duomenimis, joje cituojamomis teisminės medicininės ekspertizės tekstais apie medžioklines mažojo kalibro kulkas, skriejusias iš viršaus žemyn, gausiais liudininkų ir dalyvių liudijimais, įskaitant tuometinės Aukščiausiosios Tarybos vadovybės narį R. Ozolą ir Krašto apsaugos departamento vadovą A. Butkevičių, 1992-1996 m. kadencijos Seimo nario ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko, knygos „Durnių laivas“ autoriaus Vytauto Petkevičiaus tiksliomis citatomis, už sausio 13-osios įvykius nuteisto Juozo Kuolelio bei žurnalisto Algirdo Plūkio knygomis, taip pat gausybe laikraščių straipsnių.
Taigi, A. Paleckis rėmėsi jau gerai žinoma informacija, kuri jokiais teismais nebuvo paneigta ar pripažinta nusikalstama.
Vilniaus teisėsaugos institucijos, mūsų nuomone, turėtų pirma susipažinti su šiais faktais ir padėkoti p. Paleckiui už objektyvų ir teisingą nemalonių įvykių vertinimą , o ne taikyti jam prevencines priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - kaip kriminaliniam nusikaltėliui.
A. Paleckis nieko neapšmeižė ir nieko nesumenkino. Ką gali įžeisti tiesos ir teisingumo siekimas?
Žinoma, 1991 sausio 13 įvykiai, pareikalavę žmonių aukų, yra tragiški ir šių aukų kaltininkai turi būti identifikuoti ir nuteisti. Bet jie nebuvo identifikuoti, tame tarpe ir dėl Lietuvos valdžios kaltės, skubiai palaidojant žuvusiuosius, neatliekant tinkamų balistinių ir trasologinių tyrimų, nuslėpus nuo visuomenės ir tuos faktus, kad tarp aukų buvo žmonės nužudyti kulkų išleistų ne iš tarybinės armijos ginklų ir į jos buvo šaudoma iš viršaus..
Mes tikimės objektyvaus, nepolitizuoto teisminio proceso, kurio rezultate visi įtarimai ir kaltinimai prieš jį bus atmesti.
Mes taip pat manome, kad LR Baudžiamojo kodekso 170.2 straipsnis, kuris konservatorių iniciatyva buvo priimtas 2010 m. vasara ir kuriuo kriminalizuojami įvairių istorinių įvykių vertinimai pažeidžia prigimtines žmogaus teises.
Todėl:
1. Prašome Vilniaus prokuratūrą atšaukti taikomą A. Paleckiui prevencinę priemonę.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu pripažinti šią peticiją ir ją išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Teikti nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimui šią peticiją ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR Baudžiamojo Kodekso 1702 straipsnio atitikimo Lietuvos Konstitucijai.

2011-01-17
VILNIUS

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Ignas N... galiu pateikti faktų patvirtinančių A.Palecko žodžių teisingumą.taip pat turiu faktų, kad M.Burokevičius buvo nuteistas neteisėtai.
2 Romanas Č... Mes gyvenam ne demokratineje o pseudo demokratineje valstybeje

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.