nepasitenkinimas

0 PARAŠAI

Kategorija:

SKUNDAS
DĖL PROFESORĖS V.ALEKNEVIČIENĖS GALIMOS NEKOMPETENCIJOS DĖSTANT ĮMONĖS FINANSŲ VALDYMO DALYKĄ
2011-01-15
Šilutė
Mes, Lietuvos žemės ūkio universiteto neakivaizdinių studijų 5 kurso žemės ūkio buhalterinės apskaitos ir finansų programos 1, 2, 3 grupių studentai, esame nepatenkinti profesorės V. Aleknevičienės dėstomomis įmonės finansų valdymo paskaitomis, jų kokybe, darbo metodais.
Žemiau išdėstome savo nepasitenkinimo argumentus.
Įmonės finansų valdymo paskaitų metu neaiškiai dėstomi uždavinių sprendimai, dėstytoja naudodama savo skaidrių medžiagą aiškino sprendinius, tačiau viskas buvo daroma labia greitai, skubotai, kad studentai nespėdavo sureaguoti. Paklausus destytojos, kaip ir iš kur gaunamas konkretus atsakymas, sulaukdavome replikos, kaip mes dar galime dirbti buhalteriais jeigu nieko nesugebame.
Ruošiantis egzaminui buvo akcentuota, kad jei išpręsime uždavinius iš vadovėlio – egzaminą tikrai išlaikysime. Sprendžiant uždavinius, prašėme dėstytojos pagalbos, sutiko bendradarbiauti el. paštu, tačiau kai pradėjome siųsti mums neaiškių uždavinių sprendimus, prašydami padėti, paaiškinti ar bent “užvesti ant kelio”, tai dėstytoja atsakydavo, jog ji fiziškai nepajėgi mums padėti.
Pasitaikydavo atvejų, kai atsakymas vadovėlyje pateiktas vienoks, o išsprendus uždavinį gauname kitokį. Paprašius destytojos paaiškinti kodėl mūsų sprendimo atsakymas nesutampa su vadovėlyje pateiktu – jokio paaiškinimo nesulaukdavome.
Niekaip nesugebame paaiškinti sau, ko dėstytoja V. Aleknevičienė iš mūsų nori. Dauguma studentų ne vienerius metus kartoja egzaminą iš dėst. V. Aleknevičienės dalyko ir vis nesėkmingai. Būtina pastebeti, kad kiekvienas egzamino perlaikymas studentams kainuoja, tad mes kenčiame ne tik nuo nežinomybės, nes nesugebame suprasti dėst. V. Aleknevičienės darbo metodų, bet kenčiame ir finansiškai nuolat perlaikinėdami egzaminą.
Norime atkrepti dėmesį, kad šiuo metu universitete vien iš įmonių finansų valdymo dalyko, dėstomo V. Aleknevičienės, yra daugiau nei 280 studentų, kurie niekaip negali išlaikyti finansų valdymo dalyko egzamino. Dauguma laiko nebe pirma karta. To pasekoje, studentai priversti imti akademines atostogas, nes dėl akademinių skolu yra neprileidžiami prie diplominio darbo rašymo ir gynimo. Labai keista, kai dauguma studentu sėkmingai mokėsi visus 5 metus be jokių skolų, pradėje studijuoti V. Aleknevičienės dalyką, staiga nebesugeba mokytis ir niekaip negali išlaikyti egzamino. Be to, sugryžimas iš po akademinių atostogų vėl kainuoja, tad studentai vėl kenčia finansiškai.
Norime atkreipti universiteto administracijos dėmesį į šią problemą ir manome, kad reikėtų susimastyti ir daryti sprendimus, kodėl taip yra. Jei dėstytojas nepajėgus tinkamai bendradarbiauti su studentais, reikėtu daryti išvadas ir, galbūt, apleisti darbo vietą, leisti dirbti tokiems dėstytojams, kurie susitvarkytu su savo darbo krūviu.
Remiantis tuom, kas išdėstyta aukščiau, Lietuvos žemės ūkio universiteto administracijos, prašome:
1. Paaiškinti, kodėl vien iš dėstytojos V. Aleknevičienės dalyko yra tiek daug skolininku?
2. Pagrįsti arba paneigti faktą, kad dėst. V. Aleknevičienės paskaitos yra kokybiškos?
3. Sudaryti komisiją, kuri dar kartą įvertintu įmonės finansų valdymo dalyko egzamino rezultatus, peržiūrėtu studentų darbus.
4. Kol bus išaiškinta ši problema, sudaryti galimybę studentams, neišlaikiusiems V. Aleknevičienės egzamino toliau tęsti studijas, leisti studantams pasirinkti diplominio darbo temas, skirti darbo vadovus ir ruoštis darbų gynimui.
5. Patvirtinus faktą, kad studentų darbai neteisingai, per žemai įvertinti, gražinti įmokas už dėst. V. Aleknevičienės egzamino perlaikymą

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Gerda
Metodai, tai tikrai žiaurūs:neišdėsto medžiagos iki galo, o reikalauja vos ne visą knygą išmokti.Nejaugi toks mokslinis laipsnis, leidžia šitaip tyčiotis iš studentų?!

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (744)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (420)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.