Brangesniems nei Švedijoje vaistams, - NE.

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos piliečiai, pacientai, teikiame šį viešą kreipimąsi ir reikalaujame sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei padorumo principų užtikrinimo Lietuvos valstybėje.
Ne kartą buvo kalbėta apie tai, kad Lietuvos sveikatos sistema turi būti efektyvi ir naudinga pacientui, turėtų tarnauti JO labui ir būti jam artima. Vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos reformos, kurią Sveikatos apsaugos ministerija beveik be sustojimo vykdo paskutiniu metu, tikslų, be kurio įgyvendinimo nebus pasiekta ilgalaikė reformos sėkmė, yra sistemos skaidrumas, atvirumas, sąžiningumas ir gyvybingumas, kuris užtikrinamas objektyviais ir finansiškai pamatuotais sprendimais. Deja, Lietuva negali pasigirti nesibaigiančiu biudžetu sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kompensavimui, todėl visiems skiriamos lėšos proporcingai ir atsakingai.
Esame sunerimę dėl informacijos, šią savaitę paskelbtos Lietuvos spaudoje bei interneto svetainėse dėl galimos korupcijos apraiškų, priimant sprendimą dėl vaisto pavadinimu Lucentis pirkimo iš valstybės biudžeto lėšų brangiau nei vaistas parduodamas Švedijoje. Kaip sakė ankstesnis Lietuvos Prezidentas, gerbiamasis ponas Valdas Adamkus, „visuomenė kritiškai vertina sveikatos apsaugą ir būtent ją laiko labiausiai korumpuota sistema. Turime suvokti, jog tik gydymo įstaigų konkurencija paskatintų siekti, kad teikiamos paslaugos labiau atitiktų piliečių poreikius“. Šis pasisakymas atspindi daugumos Lietuvos pacientų požiūrį. Viliamės, kad šį požiūrį pavyktų keisti ir kad atsakingi valstybės politikai ir pareigūnai nepasiduos farmacinės kompanijos Novartis bei jos proteguojamos organizacijos įtaigai.
Tiek mes patys, tiek mūsų artimieji, serga įvairiomis ligomis, todėl vienos pacientų grupės išskyrimas iš visų pacientų būtų akivaizdi kitų žmonių diskriminacija, kurią draudžia įvairios tarptautinės sutartys (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Europos psichikos sveikatos apsaugos deklaracija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos įstatymai ir pačios sveikatos apsaugos ministerijos išleisti dokumentai ir įsakymai). Sveikatos apsaugos ministro patarėjas p. Marcinkevičius ne kartą kalbėjo per televiziją, radiją, pasisakė spaudoje, kad pacientas turi teisę rinktis objektyvų ir jam tinkamą gydymą, tikėtis gydytojo patarimo, rekomendacijos ir jo teisių apsaugos. Norėtumėme tikėti, kad šie žodžiai turi realų pagrindą.

Gerbiamoji Prezidente, gerbdami Jus, kaip atsakingą ir stiprią Šalies vadovę, prašome Jūsų kontroliuoti, kad visi sprendimai, susiję su pacientų teisių apsauga būtų priimami skaidriai ir motyvuotai.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, prašome Jūsų kaip Vyriausybės vadovą pavesti sveikatos apsaugos ministerijai viešai paaiškinti visuomenei dėl vaisto Lucentis pirkimo ir sudaryti sąlygas ministerijai priimti nepriklausomą sprendimą nuo Seimo narių, farmacinių kompanijų bei tariamų pacientų teisių gynimo organizacijų.
Gerbiamasis Sveikatos apsaugos ministre, tikimės, kad Jūsų vadovaujama ministerija laikysis įstatymų ir įrodys savo darbais, jog Jūsų patarėjo žodžiai yra tiesos atspindys.
Gerbiamasis Teisingumo ministre, maloniai prašome Jūsų prižiūrėti šią problemą, kad priimami sprendimai būtų valstybiškai pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų, teisėti ir teisingi visų Lietuvos pacientų atžvilgiu.

Dėkojome už Jūsų, pastangas ir dėmesį Lietuvos pacientams. Tikimės, kad mūsų rūpestis bus suprastas.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 A.Zokas ... mokame brangiausiai europoje,uzdirbame maziausiai europoje-verta susimastyti

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.