Šalinam formaldehidą

0 PARAŠAI

  • G.Tumo
  • nuo 2011-01-28
  • iki 2012-01-01
Kategorija:

Bet kuriame versle, kuriuo yra ir stomatologija, norint gauti maksimalų pelną, neapsieinama be gudrybių. Man kilo mintis kurią ir norėčiau trumpai išdėstyti, kodėl sileriai, kurių sudėtyje yra formaldehido, buvo arba uždrausti arba aktyviai išstumti iš rinkos. Idėja paprasta - formaldehidas šių silerių sudėtyje veikia kaip ilgalaikis antibakterinis agentas, kuris skverbiasi į šaknies kanalų sistemą ir neleidžia daugintis mikroorganizmams tose vietose, kurios liko neužpildytos. Formaldehido poveikis yra tiek stiprus, jog net ir prastai užplombuotuose kanaluose negali daugintis mikroorganizmai, kurie sukeltų kliniškai pasireiškiančią patologiją. Brangių endodontologinių instrumentų įrenginių ir medžiagų gamintojai bei garsūs lektoriai, pamatę jog vis dažniau pasitaiko atvejų kai net sudėtingas dantis yra kokybiškai išgydomas per keliolika minučių labai paprastų prietaisų pagalba eilinio provincijos gydytojo, sukėlė dirbtinį ažiotažą eskaluodami pačius nesėkmingiausius šių medžiagų panaudojimo atvejus bei rodydami savo sėkmingiausius atvejus ir priskirdami pastarųjų sėkmę jų stebuklingoms medžiagoms instrumentams ar metodikoms. Kaip rezultatas, padidėjo brangių įrenginių, instrumentų ir medžiagų pardavimas, atsirado vis daugiau darbo lektoriams savo paskaitomis ir toliau „pudrinti“ smegenis pirmiems užkibusiems ant šio kabliuko, ir procesas pajudėjo tiek, jog pradinis tikslas atrodo jau ir pasiektas - beveik visi stomatologai neišvengiamai tiki, jog būtina turėti eilę brangiausių instrumentų ir įrenginių, naudoti tik labiausiai garsių lektorių giriamas medžiagas, reguliariai vaikščioti į tų pačių lektorių paskaitas ir kursus ir klausyti jų reguliaraus tos pačios teorijos kartojimo tik vis skirtingais žodžiais, nes jokiu kitu atveju endodontologinis gydymas negali pavykti ir, maža to, tai yra kenkimas pacientams ar net nusikaltimas. Visgi, jei apgauti žmogų yra labai nesudėtinga, apgauti gamtos nėra įmanoma. Neigimas to, ką gamta beveik kiekvienam stomatologui įrodo beveik kasdien (aš kalbu apie puikiai tarnaujančius dešimtmečiais dantis be jokios klinikinės patologijos, kurių kanalų apdirbimas ir pildymas neišlaikytų jokios šiuolaikinių autoritetų kritikos) ko gero, naudingas mums stomatologams tik dėl to, jog jis ir leidžia mums uždirbti sukuriant nesamą problemą ir parduodant ją patikliam pacientui. Praeis dar keliolika-keliasdešimt metu, ir naujajai kartai gydytojų bus peikiamos šiuolaikinės metodikos, bus ieškoma būdų kaip įtikinti pacientą, jog tos medžiagos buvo labai toksiškos, ir kad dantį būtina pergydyti šiuolaikiniais metodais (ta prasme metodais, kurie bus po keliasdešimt metu), tam ir vėl bus pasitelktos tos pačios gudrybės, kurios pasitelkiamos šiandien prieš senas metodikas, nenešančias didelio pelno gamintojams, jų nupirktiems lektoriams bei gydytojams.

Šių laikų stomatologijos autoritetai gana priešiškai nusiteikę prieš aktyvias medžiagas kanalų plombavimui, ir mėgina visais būdais įrodyti, jog puikūs rezultatai pasiekiami naudojant tik jų globojamas inertiškas medžiagas. Jei laikytis endodontologinio gydymo protokolo, idealiai išvalyti kanalą ir užpildyti jį maksimaliai sandariai, inertiška medžiaga, iš tiesų, parodys puikų rezultatą. Tačiau esant prastesniam kanalų valymui ir pildymui, inertiška medžiaga labai stipriai nusileis aktyviai medžiagai, kadangi ji nėra pritaikyta naudoti netinkamai paruoštuose kanaluose. Lektoriai mums sako - laikykitės endodontologinio gydymo protokolo, ir vyraujanti dalis jūsų endodontologinių darbų bus sėkmingi. Laikytis protokolo reiškia pirkti ir naudoti brangius įrankius, medžiagas bei kitas priemonės. Ne visi gydytojai gali sau leisti tą daryti, ne visi pacientai gali leisti sau eiti pas gydytoją, įsigijusi brangią įrangą, naudojantį brangias medžiagas, ir todėl brangiai vertinantį savo paslaugas. Sakysite, jei pacientas negali sau leisti tinkamo gydymo, tegu šalinasi dantį, o jei gydytojas neturi pakankamai resursų, kurie įgalintų jį vykdyti endodontologinį gydymą pagal šių dienų protokolą, tegu neužsiima ta sritimi, nes jis kenkia pacientams. Teoriškai atrodo teisingai, tačiau, mano nuomone, nelabai pasiturintiems pacientams ir turi būti alternatyvos, tokios kaip paprastesni kabinetai, gydantys ne aukščiausiu standartu. Bėda yra tame, kad inertiški sileriai yra absoliutizuojami kaip tikras gėris ir sėkmės garantas, o aktyvūs sileriai yra peikiami ir stumiami iš rinkos. Dėl šios priežasties gaunasi atvirkščias rezultatas, kuomet provincijos nedidelio kabineto gydytojas, prisiklausęs lektorių kalbų apie stebuklingų savybių inertiškus silerius, leidžia savo kuklius finansus šioms medžiagoms, galvodamas, kad ši medžiaga išgelbės jo nelabai gerai paruoštus kanalus, ir gauna daug blogesnį rezultatą, nei kad jis butų naudojęs pigų aktyvų silerį. Mano aprašyto gydytojo atveju aktyvus sileris suteiktų didesnę tikimybę dančiui ilgiau išlikti asimptominiam dėl jo aktyvių antimikrobinių komponentų, pamažu atsipalaiduojančių nelabai kokybiškai plombuoto kanalo viduje ir naikinančių besidauginančius mikroorganizmus. Inertiškas sileris, savo ruožtu, tiesiog užpildo nekokybiškai apdorotą kanalą leisdamas neapdorotose vietose vystytis mikroorganizmams ir visiškai neveikdamas jų.
Taigi, inertiškas kanalo užpildas veiks tik puikiai paruoštuose kanaluose, o puikiai paruošti kanalus yra sudėtinga ir brangu. Aktyvus sileris nėra reikalingas puikiai paruoštuose kanaluose, tačiau labai dažnai išgelbėja dantį, gydytą poliklinikos sąlygomis. Aišku, neretai nepadeda joks aktyvus sileris, jei kanalo paruošimas yra tikrai prastas, jis stipriai didina tikimybę dančiui išgyvent tokio kanalo apdorojimo atveju. Bet kuriuo atveju, stomatologinių medžiagų, įrenginių, įrankių ir kitų produktų gamintojams yra itin nenaudinga ši aktyvių silerių savybė, nes ji įgalina pasiekti ganėtinai neblogų rezultatų su mažomis laiko ir finansinėm sanaudom. Dėl šios priežasties, prisidengiant kilniais tikslais, daromas didžiulis verslas patiklių gydytojų ir jų pacientų sąskaita.
Linkiu sėkmės visuomet pasikliaut tik savo paties galva!

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.