Įlipimo per priekines duris tvarkai – ne.

0 PARAŠAI

Kategorija:

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (SP) primetė Vilniaus gyventojams absurdišką įlipimo pro priekines duris tvarką, kuri neišspendžia jokių viešojo transporto (VT) problemų, o tik erzina keleivius, atgraso nuo naudojimosi VT , lėtina jo judėjimą, bereikalingai apkrauna vairuotojus.
Apie tai ne kartą rašė pasipiktinę vilniečiai DELFI straipsniuose ir komentaruose:
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/dar-karta-apie-viesojo-transporto-reforma-vilniuje.d?id=40331257 http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/article.php?id=38618113
http://pilietis.delfi.lt/news/vilniaus-viesojo-transporto-pakeitimu-fiasko-arba-biurokratijos-disfunkcijos.d?id=41960005
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/article.php?id=42189809
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/kai-troleibusai-praciuozia.d?id=41902233

Pakartosiu pagrindines mintis ir pastebėjimus, kodėl ši tvarka ydinga iš prigimties:

1. Įlipimo per priekines duris tvarka užprogramuoja keleivių kamščius priekinėje transporto priemonės (TP) dalyje nors galinė dalis būna neužimta. Taip yra todėl. kad pagal naująją tvarką pirmiausia yra atidaromos priekinės duris, per kurias sulipa nauji keleiviai. Jiems judėti į laisvesnį salono galą trukdo išlipantys keleiviai, kuriems durys atidaromos vėliau. Naujesnėse TP patogiausia stovėti vieta (praplatėjimas) yra ties antrosiomis durimis, todėl čia pirmiausia susidaro keleivių kamščiai, kurie trukdo užpildyti salono galą.
2. Įlipimas per priekines, pačias siauriausias, duris prieštarauja TP konstruktorių logikai. Daug plačių durų TP sukonstruota tam, kad kuo gerčiau vyktų keleivių pasikeitimas stotelėse. Dabar šis procesas vyksta žymiai lėčiau, važiavimo laikas ilgėja, stumdimosi daugėja. Konstruktoriai nenumatė žymaus keleivių judėjimo iš salono priekio į galą, todėl praėjimai yra siauri (apie 60 cm autobusuose) ir ilgi (apie 20 metrų keturių durų TP). Kiekvienas praėjime sustojęs keleivis sudaro kliūtį visiems einantiems.
3. Keleivių judėjimas į salono galą kai TP pradeda judėti (greitėti) yra nesaugus, nes einant priešinga kryptimi, judėjimo greitis nekontroliuojamai išauga ir darosi sudėtinga sugriebti bent kokį turėklą.
4. Įlipimo per priekines duris tvarka visiškai netinka motinoms su vežimėliais, bei invalidams, nes net įlipus per platesnes duris, nėra kur pažymėti bilietą.
5. Labiausiai ši tvarka erzina keleivius, kurie turi dažnai persėsti į kitą TP.
6. Įlipimo per priekines duris tvarka nepasiekė nė vieno tikslo, kurių buvo tikėtasi:
„Keleivių laipinimas į Vilniaus miesto viešąjį transportą (VT) pro pirmąsias duris leidžia tikėtis pagerinti keleivių saugumą ir patogumą, dviem trečdaliais sumažinti keleivių be bilieto skaičių bei gauti papildomų pajamų iš prekybos viešojo transporto bilietais. Didžiuosiuose Europos miestuose toks keleivių laipinimo būdas yra įprastas. Lietuvoje ši tvarka jau įgyvendinta ir sėkmingai veikia Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Panevėžyje.“ (citata iš „Susisiekimo paslaugų“ (SP) internetinio puslapio http://www.pirmosiosdurys.lt/). Komentaras citatai: Tą tvarką didžiuosiuose Europos miestuose naudoja tik privačios bendrovės, kurios užima nedidelę rinkos dalį ir todėl negali naudoti tokios galingos priemonės, kaip mėnesinis bilietas. Be to, ten į viešąjį transportą keleiviai lipa tik tada, kai yra laisvų sėdimų vietų.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Lauras Gen... tikra nesamone per priekines lipti jai esi dar su keleis pilnais apsipirkimo maisiais..
2 G. Šum... visiškas absurdas, tenka nuolatos laukti, kol žmonės pasižymės bilietus, nors visi likę turi stovėti eilėje lauke su mėnesinio bilieto kortelėmis, kad galėtų praeiti, vagims patogu pavogt e-bilietus.
3 viktorija ... nereikalinga sita nesamone kas vaziavo be bilietu tas vaziuos,
4 Elena Žem... o vairuotojams užprogramuota profesinė kaklo liga
5 Dalia Str... O kiek nelaimingų atsitikimų pasitaiko, jeigu bandoma įlipti pro kitas duris, o tuo metu vairuotojas nežiūrėdamas staigiai uždarinėja duris, nes ne visi vairuotojai apdairiai elgiasi ir net neįsitikin
6 Nijolė And... Viešasis transportas juk skirtas pervežti gyventojus, o ne "malkas" ir ši paslauga turi būti kokybiška ir komfortiška , nesudaranti nepatogumų, o ar visi važiuoja apsimokėję-tikrinkite
7 Roma Vei... Nepatogu įlipant su krepšiais žymėti talonėlį arba rodyti bilietą.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.