Degalų akcizo mažinimui sakome TAIP!

0 PARAŠAI

Kategorija:

Vyriausybė niekada nenori priimti tokių sprendimų, nes mokesčiai ne ta sritis, kur galima kaitalioti pirmyn atgal kaip švytuoklę. Tai yra pirmiausiai reikia apsižiūrėti, kiek ilgalaikis bus šitas naftos kainų pakilimas į tokias rekordines aukštumas, bet deja, panašu, kad artimiausioje ateityje nenusimato, kad situacija pagerės.
Grėsmės žinomos, jas galima įvardinti tiesmukai. Mes vis daugiau priversti mokėti už degalus, o tai reiškia, kad didžiąją dalį pinigų, kuriuos sumokame, sumokame už importinę žaliavą ir tie pinigai iš Lietuvos iškeliauja. Tai, iš vienos pusės, blogiau žmonėms, nes jiems mažiau lieka pinigų kitoms prekėms, krenta perkamoji galia. Iš kitos pusės, mažiau perkama vietinės gamybos prekių, o tai reiškia, kad sunkiau atsigauti vidaus vartojimui, tai gamybai, kuri nukreipta į Lietuvos rinką.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, minimalus akcizas benzinui tūri siekti 1240 litų už toną. Dabar Lietuvoje taikomas akcizas – 1,5 tūkst. litų už toną.

Lietuvos degalinėse kuro kaina toliau kopia aukštyn. Penktadienį kai kuriose šalies degalinėse litras 95 markės benzino kainavo 4,63 lito, dyzelino kaina pasiekė 4,37 lito. Kainos ir toliau kylą. (Žodžiai ekonomisto Rimanto Rudzkio)

Kreipiuosi į vyriausybę su prašymu mažinti degalų akciza lietuvoje.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Rasa Š... jei kuras būtu pigesnis degalinėse, tikrai mažiau žmonių ieškotų, kur nusipirkti atvežtinio pigesnio kuro
2 E. P... Tik pradėjau vairuoti ir , panašu, atgal į autobusą. :)
3 G L... jeigu taip ir toliau kils vis daugiau zmoniu prades rusiska pilt
4 Justinas K... mazesne kaina lems didesnes pajamas nes nebus perkamas atveztinis kuras is kurio valstybe negauna ne cento

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.