Ar reikalinga bažnyčia Kryžių kalne?
Valstybei ir miestui sunkiu ekonominiu periodu šiauliečiams bandoma užkrauti dar vieną naštą. Nesiginsiu, kad tokia bažnyčia reikalinga, tačiau tikrai ne tiek, kiek beveik 2 km Dubijos gatvės tęsinys per geležinkelį iki miesto ribos. Gal tegul naujajai bažnyčiai lėšas skiria Vatikanas? O mes nuimkime eismo krūvį nuo itin avaringos ir siauros Vytauto gatvės.
- 115 peržiūrų
- Kopijuoti nuorodą
Pasirašyti peticiją
| # | Vardas | Komentaras | Miestas | Pasirašymo data |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Asmuo neskelbia savo vardo | Labai skaudu, kad ilgus metus puoselėtos orandžerijos nebeliks. | Vilnius | 2019-01-24 / 08:30 |
| 2 | Rūta Drungilaitė | Neatimkit dalykų, kuriuos tiek ilgai kaupė ir saugojo Vilnius. Juk tu augalų Lietuvoje daugiau niekur nerasite.. | Vilnius | 2019-01-24 / 07:37 |
| 3 | Asmuo neskelbia savo vardo | Bent viena oranžerija Vilniuje turėtų likti. Negalima visko matuoti pinigais. | Vilnius | 2019-01-24 / 07:16 |
| 4 | Asmuo neskelbia savo vardo | Sunaikinti lengva, o sukurti sunku! Kam naikinti tokį grožį kurtą ir puoselėtą tiek metų!!!!! Tai unikali vieta! IŠSAUGOTI PRIVALU, ŽMONĖS, KODĖL GRIAUNAME, DRASKOME TAI KAS GRAŽU IR MIELA IŠTISUS METUS! | Vilnius | 2019-01-24 / 05:43 |
| 5 | Jūratė Sendžikaitė | Sunaikinti ir išdraskyti labai lengva. Daug sunkiau kurti ir sukurti nuo nulio... | Vilnius | 2019-01-24 / 00:31 |
| 6 | Asmuo neskelbia savo vardo | Labai gaila, jei neliktų. Ir keista, kad tokio dydžio augalai bus sunaikinti. Negi kito varianto nėra? Suvežkite kai atšils viską į pc Europą :) | Vilnius | 2019-01-24 / 00:24 |
| 7 | Asmuo neskelbia savo vardo | Siaubinga naikinti tokį grožį. Ir atiduoti niekam nereikia. Vilniui reikia šios žalumos, ir dvasinė atgaivos. Negi visur svarbiausia pasidarė tik pinigas..... | Vilnius | 2019-01-23 / 23:31 |
| 8 | Asmuo neskelbia savo vardo | Reikalinga ir oranžerija ir kuo didesne informacijos apie ją sklaida. | Vilnius | 2019-01-23 / 23:05 |
| 9 | Asmuo neskelbia savo vardo | Reikalinga ir oranžerija, ir informacijos apie ją sklaida. | Vilnius | 2019-01-23 / 22:39 |
| 10 | Asmuo neskelbia savo vardo | nieko nepageres tie pazymiai, vis tiek nieko nemoko, arba kartojimas arba ekskursijos ir puse vaiku net neeina tai nesamone kaazkokia | 2019-01-23 / 22:29 |
Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.
PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc
Linkomanijos blokavimas - neteisėtas
Ar pritariate, kad mes patys sau padarėme nebe "laisvę", nors visada bijome "rusų".. Galite pasirašyti anonimiškai, tačiau čia kaip ir mokytojų algos yra visuotinė problema aukščiausiame sluoksnyje ir prašome nelikti nuošalyje. "Įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui dėl Linkomanijos blokavimo, Lietuvos interneto tiekėjai suskubo blokuoti svetainę, o LATGA kartu su kolega advokatu A.Iškausku „sveikina teismų sprendimą ir šią pergalę vadina istorine“. Sveikinimai ir istorinė pergalė ir tiesiogiai, ir netiesiogiai primena kai kuriuos piliečius, kurie sveikino Lietuvos okupaciją 1939-40 m., taip pat vadino ją istorine. Blokavimas yra cenzūra su lūpdažiu, o sveikinti cenzūrą yra tas pat, kas rimtu veidu teigti jog autoritarizmas ar totalitarizmas gali būti ir geras. Taip, žmonės (iš)gyvena ir Šiaurės Korėjoje, bet ar dėl to ten turiėtume ieškoti įkvėpimo? Ačiū interneto (TCP/IP protokolo) tėvui Bobui Kahnui, kuriam laisvė buvo didesnė vertybė už kontrolę ir cenzūros galimybę, todėl jo dėka interneto resursų, taip pat ir Linkomanijos visiškai blokuoti neįmanoma. Net ir tose šalyse, kurios interneto blokavimui skiria milžiniškus resursus, visiškas blokavimas yra nepasiekiamas tikslas. Sprendimas blokuoti Linkomaniją iš pirmo žvilgsnio atrodo motyvuotas – svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos, interneto svetaines blokuoja kai kuriuos užsienio šalys, be to, juk ginami autorių interesai. Velnias visuomet slypi detalėse, todėl šiuos argumentus reikėtų panagrinėti atidžiau. Minint „geruosius“ pavyzdžius reikėtų paminėti ir daugybę neigiamų bei labai abejotinų blokavimo pavyzdžių, kurie prasilenkia su fundamentinėmis teisėmis ir laisvėmis. Pvz. 2011 Prancūzijoje tokiu būdu užblokuota svetainė skelbianti informaciją apie policijos brutalumą ir piktnaudžiavimus (Copwatch Nord Paris I-D-F), 2014 m. Australija „netyčia“ blokavo 250 tūkstančių nieko dėtų interneto svetainių, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje kuri Linkomanijos kontekste buvo ypač linksniuojama kaip „gerosios praktikos pavyzdys“ per klaidą užblokuota vaizdo turinio svetainė Imgur. Visose šiose šalyse net ir blokavimo proponentai pripažįsta, kad blokavimas dažnai yra perteklinis ir apima daug pozityvaus interneto turinio. Ne vienas tyrimas rodo, kad „blogų“ svetainių blokavimas realiai neveikia, tačiau turi daugybę šalutinių efektų – blokuojama ir daug teisėto turinio, kuriam kartais net nėra alternatyvių medijų. Galiausiai argumentas, kad svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos (Linkomanijos atveju) arba daugiausia neteisėtas turinys yra savo esme ydingas. Pirma, net ir Linkomanijoje yra kažkiek teisėto turinio, pvz. grupė „Arbata“ savo paskutinį albumą teisėtai ir tikslingai platino Linkomanijoje. Antra, Linkomanija lietuviško interneto kontekste yra marginali svetainė, kurią naudoja toli gražu ne dauguma Lietuvos gyventojų, o nedidelė mažuma piratų ir jiems prijaučiančių. Ar dėl kelių blogiečių turime cenzūruoti internetą visiems? A.Iškauskas siūlo būtent tai ir manipuliuoja lygindamas piratavimą su narkotikų platinimu – „Kalbėdamas apie piratinių svetainių blokavimą mėgstu taikyti tokią analogiją: žinome, kad visų narkotikų prekeivių policija neišgaudys, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad su narkotikų prekyba kovoti nereikia“. Pagal tokią p. Iškausko logiką turėtume drausti automobilius, nes jais tikrai gabenama kontrabanda. Arba pateisinkime sovietines represijas, nes juk tarp represuotų buvo vienas kitas nusikaltėlis! Nuo tokių „mėgstamų analogijų“ šiurpsta oda. Ir, beje, net ir kalbant apie kovą su narkotikais Portugalija ar JAV valstijos dekriminalizavusios narkotines medžiagas pasiekė kur kas geresnių rezultatų, nei tos valstybės kurios kliaunasi „gaudymu“ ir baudimu. Trečia, tariamai masinis neteisėtas parsisiuntimas internete buvo atvirai naudojamas kaip pagrindinis argumentas buldozeriu stumiant visuotinus laikmenų ir įrangos mokesčius Lietuvoje. Taigi, bent moraline prasme mes visi jau esame sumokėję už kūrinių kopijų naudojimą asmeniniais tikslais. Suformuluosiu retoriškai – ar užblokavus Linkomaniją atgausime sumokėtus mokesčius ar bent jau neturėsime jų mokėti ateityje? Ketvirta, cenzūros saugikliai, tokie kaip biurokratinė ar teisminė priežiūra daugeliu atveju yra formalus popierizmas, o ne realūs saugikliai. Nuo 2019 04 01 įsigaliosiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. numato „supaprastintą“ cenzūros sprendimų priėmimą, kurį teismas (beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris prie geriausių norų turi labai ribotą patirtį autorių teisių ar saviraiškos laisvės srityse) turės sankcionuoti per 3 kalendorines dienas! Neatsiliksim nuo „trojkų“ tempų – juk taip ir turėtų būti sprendžiami fundamentiniai pagrindinių teisių ir laisvių klausimai demokratinėje valstybėje! Blokavimas ir bet kokia kita cenzūra yra Pandoros sklynia, kurią atidarius kyla pagundos blokuoti bet kokį kam nors nepatinkantį turinį. Ir, deja, tai nėra teorinės pagundos – saviraiškos ir informacijos laisvė kasdien varžoma vis labiau. Tai ne tik mano nuomonė – garbinga tarptautinė organizacija Freedom House kasmet fiksuoja vis mažėjančią interneto laisvę net ir vakarų šalyse, o 2018 m. jau perspėja apie gresiantį skaitmeninį autoritarizmą. Tą patį adresuodamas Jungtinei Karalystei pabrėžia JT žmogaus teisių pasiuntinys. Matant tokius pavyzdžius, kaip minėtas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. arba šiuo metu ES svarstoma autorių teisių reforma (ES direktyvos projektas, plačiau čia), kurios 13 str. jau tiesmukai siūlo įteisinti išankstinį interneto filtravimą vardan autorių teisių apsaugos – abejonių dar mažiau. (ištraukos iš 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/mindaugas-kiskis-linkomanijos-blokavimas-ar-tikrai-reikia-dziaugtis-cenzura-18-1089132)