Dėl viešojo transporto nakties metu Kauno mieste

0 PARAŠAI

Kategorija:

Kauno miesto universitetų Studentų atstovybės siekia atnaujinti naktinį viešąjį
transportą Kauno mieste, taip palengvinant studentų susisiekimą tamsiu paros metu. Manome, jog
šio transporto atsiradimas prisidėtų prie Kauno miesto saugumo, patogumo jaunimui ir skatintų
aktyviau dalyvauti Kauno miesto kultūriniame gyvenime visą jaunimą.

Siekdami parodyti, jog šis klausimas yra svarbus ne tik studentams bet ir visam Kauno
miesto jaunimui prašome Jūsų prisidėti prie peticijos „Dėl viešojo transporto nakties metu Kauno
mieste“ renkant parašus.

# Vardas Komentaras
1 Ieva
Po šokių treniruotės tikrai sunku grįš namo...
2 Paulius
Pritariu. Savaites begyje bent 2 kartus tenka grizti namo paryciui, ir tai neskaitant sventimu. Ir taxi kainos man yra per dideles, bedini sau namo ir nieko daugiau... reikia reikia viesojo transporo.
3 Edvinas
kartais tikrai naudinga. Ypač didesnių švenčių metu
4 R.Norkus
Asmeniskai pats nemazai renginiu praleidziu del sunkumu gryzti namo velai. Naktinis viesasis transportas issprestu sia problema
5 V.
mano nuomone, naktinis transportas yra būtinas. tamsiomis gatvėmis vaikščioti baugu, pavojinga
6 Justas
Norim viešojo transporto nakties metu Kauno mieste
7 Mindaugas
Naktinis maršrutas būtinas, net jei ir ne itin dažnas, tačiau tikrai reikalingas
8 Tadas
Aš retai juo naudojuosi, bet mano mergina dažnai grįžta iš renginių ar mano namų namo į Šilainius būtent 37 naktiniu autobusu. Labai reikalinga paslauga, jei yra ir daugiau tokių žmonių.
9 K.
dideliame mieste, kuriame daug studentų ir jaunimo apskritai, tai būtinai reikalinga !
10 Antanas
Labai svarbu, ne tik Kauno mieste, bet ir rajone, reikia suteikti jaunimui galimybę pasiekti miestą
11 J.Černiauskaitė
Sutinku, jei tik tai galiotų ir Kauno rajono autobusams
12 Živilė
kuo greičiau taip bus, tuo geriau mums patiems bus. ačiū
13 K.
reikia naktinio transporto. savaitgalio nakti neuztenka
14 Lukas
Visom penkiom UZ! Butu gerai kad 6 vaziuotu in Garliava :D
15 Jurga
Aš gyvenu Vytauto prospekte, prie 2X Maximos. Čia naktinis transportas būna tik savaitgaliais, ir tai tik 37N.Labai reikia naktinio autobusu ir ketvirtadienio bei penktadienio naktimis.
16 V.Vainauskaitė
Rašausi, nes dažnai neturiu kaip grįšti namo :)
17 Rūta
tokio dalyko tikrai reikia, nes renginiai vyksta ne tik savaitgaliais, o naktį eiti pėstute nėra pats saugiausias būdas.
18 Andrius
kad ir reti, bet galėtų būti autobusai naktimis į visus rajonus ir užmiesčius
19 K.
Tiesiog naktinis transportas yra būtinas miestui, kuris vadina save studentų miestu. Tegu jaunimas pilnavertiškai dalyvauja miesto gyvenime ir grįžta saugiai namo.
20 Vytautas
esu studentas gyvenantis Kauno raj. Ringauduose. Kaip ir daugelis mūsų miestelio jaunimo susiduriame su ta pačia problema - retas viešojo transporto judėjimas į Ringaudus. Tai ypač yra juntama vakare.
21 Evelina
Yra renginių po kurių grįžti sunku kai neturi mašinos.
22 Gediminas
To tikrai reikia, nes studentai tikrai gryzta naktimis, tai is vienur ir is kitur. Tiek po svenciu visu tiek is pazystamu
23 Dovilė
reikia platesnio naktinių maršrutų tinklo. vienas maršrutas nieko negelbsti
24 B.
Na, jei ne per naktį, tai bent iki 12:00 galėtų važinėti normaliu grafiku
25 Monika
Būtų daug saugiau grįžti namo naktį, nes eiti tamsiomis gatvėmis gali būti ir baugu, ir pavojinga.

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1666)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (213)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (283)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (55)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).