Iš valdžios į atstovus

Kas būtų, jei pakeistumėme "valdžios" sąvoką į "atstovų" sąvoką?

Sąvoka "valdžia" pagal savo kilmę savyje glaudžia galimybę ką nors paveikti, paungti savo valiai. Tai puikiai iliustruoja valdžios sinonimai, tokie, kaip vešpatavimas, galia, įtaka.
Tad nenuostabu, kad patekęs "valdžion" žmogus, prisiima visus iš to sekančius vaidmens atributus, ir pradeda "valdyti". Bet nesunku įsivaizduoti, kaip, visiškai priešingai, elgtųsi žmogus atėjęs "atstovauti". Ši sąvoka glaudžiau susijusi su prisiimtais įsipareigojimais, svetimais lūkesčiais, kurių paisymas yra neatsiejamas nuo sąvokos prasmės.
Net pati atstovaujamosios demokratijos modelio teorija teigia, kad valdymas atliekamas pačių žmonių, per išrenkamus atstovus. Tad lai nepasimiršta, kas ką valdo ir kas ką atstovauja, kas kam priklauso ir kas yra kieno dalis. Kaip parašyta kažkur ant seno tilto "Lietuva mūsų, o ne mes Lietuvos".

Visi pasirašę pasižadame, kad stengsimės rašydami bei kalbėdami "valdžios" sąvoką keisti tikslesne, "atstovų", sąvoka.
Reikalaujame, kad mūsų pavyzdžiu sektų ir visi likę peticijos adresatai.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Rolandas T... PRITARIU. Piliečiams nereikia "valdovų", piliečiams reikia ATSTOVŲ.
2 Ramūnas Š... Visiškai sutinku ,kad valdžios sąvoka yra iškreipta
3 B.Buivydas ... sutinku su mintimi, kad "valdžia" savyje turi negatyvumo ir dėl to visai logiška būtų terminą sušvelninti, tuo pačiu nepakeičiant jo reikšmės. Pasirašau, tačiau reikia nepamiršti, kad tai tik terminas

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.