Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje

Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje

Vilnelės upės slėnyje, Užupio kaimynystėje, „Unesco“ saugomame Senamiestyje, kultūros paveldo apsuptyje plyti negyvenama 4,5 ha teritorija ir keliasdešimt pastatų. Čia ankščiau veikė legendinė AB „Skaiteks“ skaitliukų gamykla. Ši teritorija, apsupta aukšta tvora, dabar yra griežtai saugoma visą parą, stebima kameromis ir visiškai uždaryta lankytojams. Teritorijos viduje stovi apleisti Paupio kultūros namai, kuriuos ruošiamasi griauti.

Kodėl Paupio kultūros namus planuojama griauti?

Nuo 2005 m. „Skaiteks“ gamyklą pardavus kelioms turtingoms bendrovėms, buvo vystomi planai atgaivinti šią Paupio dalį. Iniciatyvą trumpam pristabdė krizė. Tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio detaliojo plano kūrimas atnaujintas ir jau 2011 m. pabaigoje visuomenei bus pristatytas UAB „Naujasis Užupis“ užsakymu atliktas bendrovei priklausančios Paupio dalies detalusis planas, kuriame numatyta nugriauti daugumą pastatų ir užstatyti gyvenamaisiais daugiabučiais bei komercinės paskirties patalpomis. Visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų neplanuojama. Vilnelės pakrantes, infrastruktūrą ir aplinką planuojama tvarkyti savivaldybės ir valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšomis.

Kodėl prieštaraujame tokiam detaliajam planui?

UAB „Naujasis Užupis“ užsakyto detaliojo plano rengimui prieštaraujame todėl, kad su žeme bus sulyginti Paupio kultūros namai, o šiuo metu registruota kultūrinė tos teritorijos paskirtis bus pakeista į gyvenamąją. Kadangi Vilniaus mieste ypač trūksta patalpų profesionaliai kultūrinei veiklai, teatro ir scenos meno pasirodymams, manome, kad Paupio kultūros namų nugriovimas yra ypač žalingas visuomenei.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje į privačias rankas perduota daugybė kultūros pastatų – kino teatrų ir kultūros namų. Pavyzdžiui:
• kino teatras „Vilnius“ parduotas ir paverstas parduotuve,
• k.t. „Spalis“ („Adrija“) parduotas ir paverstas banku,
• k. t. „Maskva“ („Helios“) parduotas ir išdalintas parduotuvėms, klubui, kazino,
• k.t. „Taika“ parduotas televizijai,
• k. t. „Lietuva“ parduotas ir tik didelėmis visuomenės pastangomis sustabdyta daugiaaukščio statyba jo vietoje, tačiau šiuo metu jis stūkso apleistas,
• sunaikintas k. t. „Vasara“ Sereikiškių parke
• sunaikintas k. t. „Aidas“,
• sugriautas k. t. „Neris“ – jo vietoje stovi gyvenamasis daugiaaukštis su sporto klubu ir kazino,
• parduoti ir palikti griūti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai,
• parduoti ir iš vidaus suniokoti Geležinkeliečių kultūros rūmai,
• parduoti Statybininkų kultūros rūmai Vytenio g. ir paversti biurais, restoranu, boulingo klubu...
Kultūra stumiama iš visų erdvių, ypač Senamiestyje, kur tik pasiekia didžiųjų investuotojų rankos ir piniginės. Profesionalus menas verčiamas ant pečių užsimesti ubago terbą ar dar blogiau – kepti vien komercinę produkciją, patenkinančią vartotojiškos visuomenės įgeidžius.

Kaip visuomenei būtų naudingi Paupio kultūros namai?

Meno profesionalų bendruomenėje šiuo metu susiklostė tokios aplinkybės, kad Vilniuje yra daug nepriklausomų teatrų, teatro trupių ir talentingų profesionalų, kurie nori ir gali dirbti. Tokių menininkų pasirodymai gausiai lankomi, visuomenėje jaučiamas profesionalaus nekomercinio meno poreikis. Tačiau erdvių, kur šie sambūriai galėtų realizuoti savo kūrybinį potencialą, Vilniaus mieste nėra.
Esamos scenos meno erdvės, pvz., Nacionalinis, dramos teatras, Mažasis teatras, Jaunimo teatras ir kt., yra subūrusios uždarą menininkų ratą. „Menų spaustuvė“, turėjusi tapti „atviru“ scenos menų centru, įsileidžia tik nuolatinius savo partnerius ir kitoms teatrinėms bendruomenėms užtrenkia duris.
Todėl nepriklausomi teatralai yra priversti keliauti iš vienos salės į kitą, nuomodami patalpas valstybės nustatytomis ir dirbtinai padidintomis komercinėmis kainomis. Toks komercinis ir vienpusiškas scenos meno renginių traktavimas riboja profesionalią veiklą.
Manome, kad Paupio kultūros namai galėtų tapti puikia teatrine scenine erdve Senamiestyje, todėl prašome išsaugoti šio pastato kultūrinę paskirtį ir prieštaraujame jo sunaikinimui.

Manome, kad detaliojo plano organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atsižvelgti į visuomenės poreikius ir naujai kuriamoje Paupio dalyje numatyti ne tik gyvenamosios ir komercinės, bet ir visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų. Paskutinis likęs kultūros avanpostas Paupyje, legendiniai kultūros namai, ketinami išnaikinti be žymės. Todėl pasisakome prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje.

Kviečiame visuomenę aktyviai išreikšti jūsų nuomonę.

Vilniaus miesto savivaldybės pateikiama oficiali informacija:
Buvusios „Skaiteks“ teritorijos detaliojo plano organizatorius - Vilniaus miesto savivaldybė, rengėjas – Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, mokėtojas - UAB „Naujasis Užupis“ (UAB „PST investivijos“).
Detaliojo plano tvirtinimas numatomas 2011 m. pabaigoje.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.