Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje

Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje

Vilnelės upės slėnyje, Užupio kaimynystėje, „Unesco“ saugomame Senamiestyje, kultūros paveldo apsuptyje plyti negyvenama 4,5 ha teritorija ir keliasdešimt pastatų. Čia ankščiau veikė legendinė AB „Skaiteks“ skaitliukų gamykla. Ši teritorija, apsupta aukšta tvora, dabar yra griežtai saugoma visą parą, stebima kameromis ir visiškai uždaryta lankytojams. Teritorijos viduje stovi apleisti Paupio kultūros namai, kuriuos ruošiamasi griauti.

Kodėl Paupio kultūros namus planuojama griauti?

Nuo 2005 m. „Skaiteks“ gamyklą pardavus kelioms turtingoms bendrovėms, buvo vystomi planai atgaivinti šią Paupio dalį. Iniciatyvą trumpam pristabdė krizė. Tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio detaliojo plano kūrimas atnaujintas ir jau 2011 m. pabaigoje visuomenei bus pristatytas UAB „Naujasis Užupis“ užsakymu atliktas bendrovei priklausančios Paupio dalies detalusis planas, kuriame numatyta nugriauti daugumą pastatų ir užstatyti gyvenamaisiais daugiabučiais bei komercinės paskirties patalpomis. Visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų neplanuojama. Vilnelės pakrantes, infrastruktūrą ir aplinką planuojama tvarkyti savivaldybės ir valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšomis.

Kodėl prieštaraujame tokiam detaliajam planui?

UAB „Naujasis Užupis“ užsakyto detaliojo plano rengimui prieštaraujame todėl, kad su žeme bus sulyginti Paupio kultūros namai, o šiuo metu registruota kultūrinė tos teritorijos paskirtis bus pakeista į gyvenamąją. Kadangi Vilniaus mieste ypač trūksta patalpų profesionaliai kultūrinei veiklai, teatro ir scenos meno pasirodymams, manome, kad Paupio kultūros namų nugriovimas yra ypač žalingas visuomenei.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje į privačias rankas perduota daugybė kultūros pastatų – kino teatrų ir kultūros namų. Pavyzdžiui:
• kino teatras „Vilnius“ parduotas ir paverstas parduotuve,
• k.t. „Spalis“ („Adrija“) parduotas ir paverstas banku,
• k. t. „Maskva“ („Helios“) parduotas ir išdalintas parduotuvėms, klubui, kazino,
• k.t. „Taika“ parduotas televizijai,
• k. t. „Lietuva“ parduotas ir tik didelėmis visuomenės pastangomis sustabdyta daugiaaukščio statyba jo vietoje, tačiau šiuo metu jis stūkso apleistas,
• sunaikintas k. t. „Vasara“ Sereikiškių parke
• sunaikintas k. t. „Aidas“,
• sugriautas k. t. „Neris“ – jo vietoje stovi gyvenamasis daugiaaukštis su sporto klubu ir kazino,
• parduoti ir palikti griūti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai,
• parduoti ir iš vidaus suniokoti Geležinkeliečių kultūros rūmai,
• parduoti Statybininkų kultūros rūmai Vytenio g. ir paversti biurais, restoranu, boulingo klubu...
Kultūra stumiama iš visų erdvių, ypač Senamiestyje, kur tik pasiekia didžiųjų investuotojų rankos ir piniginės. Profesionalus menas verčiamas ant pečių užsimesti ubago terbą ar dar blogiau – kepti vien komercinę produkciją, patenkinančią vartotojiškos visuomenės įgeidžius.

Kaip visuomenei būtų naudingi Paupio kultūros namai?

Meno profesionalų bendruomenėje šiuo metu susiklostė tokios aplinkybės, kad Vilniuje yra daug nepriklausomų teatrų, teatro trupių ir talentingų profesionalų, kurie nori ir gali dirbti. Tokių menininkų pasirodymai gausiai lankomi, visuomenėje jaučiamas profesionalaus nekomercinio meno poreikis. Tačiau erdvių, kur šie sambūriai galėtų realizuoti savo kūrybinį potencialą, Vilniaus mieste nėra.
Esamos scenos meno erdvės, pvz., Nacionalinis, dramos teatras, Mažasis teatras, Jaunimo teatras ir kt., yra subūrusios uždarą menininkų ratą. „Menų spaustuvė“, turėjusi tapti „atviru“ scenos menų centru, įsileidžia tik nuolatinius savo partnerius ir kitoms teatrinėms bendruomenėms užtrenkia duris.
Todėl nepriklausomi teatralai yra priversti keliauti iš vienos salės į kitą, nuomodami patalpas valstybės nustatytomis ir dirbtinai padidintomis komercinėmis kainomis. Toks komercinis ir vienpusiškas scenos meno renginių traktavimas riboja profesionalią veiklą.
Manome, kad Paupio kultūros namai galėtų tapti puikia teatrine scenine erdve Senamiestyje, todėl prašome išsaugoti šio pastato kultūrinę paskirtį ir prieštaraujame jo sunaikinimui.

Manome, kad detaliojo plano organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atsižvelgti į visuomenės poreikius ir naujai kuriamoje Paupio dalyje numatyti ne tik gyvenamosios ir komercinės, bet ir visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų. Paskutinis likęs kultūros avanpostas Paupyje, legendiniai kultūros namai, ketinami išnaikinti be žymės. Todėl pasisakome prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje.

Kviečiame visuomenę aktyviai išreikšti jūsų nuomonę.

Vilniaus miesto savivaldybės pateikiama oficiali informacija:
Buvusios „Skaiteks“ teritorijos detaliojo plano organizatorius - Vilniaus miesto savivaldybė, rengėjas – Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, mokėtojas - UAB „Naujasis Užupis“ (UAB „PST investivijos“).
Detaliojo plano tvirtinimas numatomas 2011 m. pabaigoje.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (761)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.