DĖL MINIMALIOS MĖNESINĖS ALGOS IR BAZINĖS PENSIJOS DYDŽIŲ DIDINIMO

0 PARAŠAI

Kategorija:

Nuo 2008 metų nepagrįstai įšaldytos minimalios mėnesinės algos (MMA) protingas padidinimas ne tik palengvintų dirbančiųjų gyvenimą, bet ir paskatintų šalies ekonomikos augimą bei šimtais milijonų litų papildytų valstybės iždą. Dėl infliacijos nuvertėjusios MMA ir vidutinio atlyginimo šalyje laipsniškas atstatymas pagyvintų šalyje vidaus vartojimą ir ženkliai pagausintų darbo vietų. Papildomos „Sodros“ įplaukos leistų pakelti bazinės pensijos dydį ir atstatyti infliacijos taip pat sumažintas realias pensijas, nekeliant mokesčių ir nesiskolinant.
Ekonomikos dėsniai ir kitų valstybių patirtis liūdija, jog Vyriausybė privalo ir ateityje nuosekliai indeksuoti bazinius socialinius rodiklius, atsižvelgdama į infliacijos ir ekonomikos augimo tempus. Siūlomas teisinis mechanizmas atlyginimų ir pensijų laipsniškam didinimui neapsunkintų nacionalinio biudžeto ir socialinių fondų ir nereikalautų papildomo valstybės skolinimosi.
Dabartinė šalies vyriausybė nepaiso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl proporcingumo taikant antikrizines priemones. Ji nesiima realių priemonių akivaizdžiai nuvertėjusių atlyginimų ir pensijų padidinimui, taip pat neatidėliotinų veiksmų ekonominei bei socialinei padėčiai šalyje keisti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamiesi norminių teisės aktų reikalavimais, prašome priimti šį kreipimąsi, pripažinti jį peticija, ją išnagrinėti ir, atitinkamai, įgyvendinti nurodytus siūlymus pakeičiant šiuos norminius teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926) 187 straipsnio pirmą dalį ir ją išdėstyti taip:
„Minimali mėnesinė alga nuo 2012 metų liepos 1 d. negali būti mažesnė už 1000 litų, vėliau ji turi būti indeksuojama ne mažiau, kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus. Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jei tokio teikimo nėra, Vyriausybė minimalią algą indeksuoja pagal suderintą vartotojų kainų indeksą“.
2. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-209) 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis nuo 2012 metų liepos 1 d. negali būti mažesnis už 40 procentų minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgdama į infliaciją ir minimalią mėnesinę algą, konkretų jo dydį ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus nustato Vyriausybė.“

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Alfredas B... Seniai laikas didinti minimalią algą,nes dabartinė-pasityčiojimas iš dirbančiųjų.
2 Rimas T... Pensijas didinti butina, nes kai kas gauna labai skurdzias pensijas

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.

Dėl COVID- 19 Griežtų apribojimų įvedimas Lietuvoje

Vika. Adresuota: SAM

Dėl nevaldomai augančio užsikrėtusių skaičiaus Europoje imtis griežtų apribojimų: - keliauti - suteikti galimybę dirbti iš namų (jei tai yra įmanoma) - uždaryti mokyklas ir darželius - suteikti vienam iš tėvų galimybę būti su vaiku/ais - suteikti galimybę mokytis iš namų - atšaukti visus viešus renginius, kuriuose yra daugiau nei 100 žmonių. - karantino laikymasis asmenims grįžusiems iš keliauti nerekomenduojamų šalių - karantino nesilaikantiems taikyti atsakomybę, kurią numato Bk. 135 str. - suteikti galimybę tirtis dėl COVID-19 visiems, to norintiems už savas lėšas - suteikti galimybę gydymo įstaigoms nedarbingumo pažymėjimus išrašyt ar pratęst konsultuojant nuotoliniu būdu - suteikt galimybę gydymo įstaigoms receptus išrašyt nuotoliniu būdu