DĖL MINIMALIOS MĖNESINĖS ALGOS IR BAZINĖS PENSIJOS DYDŽIŲ DIDINIMO

0 PARAŠAI

Kategorija:

Nuo 2008 metų nepagrįstai įšaldytos minimalios mėnesinės algos (MMA) protingas padidinimas ne tik palengvintų dirbančiųjų gyvenimą, bet ir paskatintų šalies ekonomikos augimą bei šimtais milijonų litų papildytų valstybės iždą. Dėl infliacijos nuvertėjusios MMA ir vidutinio atlyginimo šalyje laipsniškas atstatymas pagyvintų šalyje vidaus vartojimą ir ženkliai pagausintų darbo vietų. Papildomos „Sodros“ įplaukos leistų pakelti bazinės pensijos dydį ir atstatyti infliacijos taip pat sumažintas realias pensijas, nekeliant mokesčių ir nesiskolinant.
Ekonomikos dėsniai ir kitų valstybių patirtis liūdija, jog Vyriausybė privalo ir ateityje nuosekliai indeksuoti bazinius socialinius rodiklius, atsižvelgdama į infliacijos ir ekonomikos augimo tempus. Siūlomas teisinis mechanizmas atlyginimų ir pensijų laipsniškam didinimui neapsunkintų nacionalinio biudžeto ir socialinių fondų ir nereikalautų papildomo valstybės skolinimosi.
Dabartinė šalies vyriausybė nepaiso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl proporcingumo taikant antikrizines priemones. Ji nesiima realių priemonių akivaizdžiai nuvertėjusių atlyginimų ir pensijų padidinimui, taip pat neatidėliotinų veiksmų ekonominei bei socialinei padėčiai šalyje keisti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamiesi norminių teisės aktų reikalavimais, prašome priimti šį kreipimąsi, pripažinti jį peticija, ją išnagrinėti ir, atitinkamai, įgyvendinti nurodytus siūlymus pakeičiant šiuos norminius teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926) 187 straipsnio pirmą dalį ir ją išdėstyti taip:
„Minimali mėnesinė alga nuo 2012 metų liepos 1 d. negali būti mažesnė už 1000 litų, vėliau ji turi būti indeksuojama ne mažiau, kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus. Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jei tokio teikimo nėra, Vyriausybė minimalią algą indeksuoja pagal suderintą vartotojų kainų indeksą“.
2. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-209) 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis nuo 2012 metų liepos 1 d. negali būti mažesnis už 40 procentų minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgdama į infliaciją ir minimalią mėnesinę algą, konkretų jo dydį ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus nustato Vyriausybė.“

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Alfredas B... Seniai laikas didinti minimalią algą,nes dabartinė-pasityčiojimas iš dirbančiųjų.
2 Rimas T... Pensijas didinti butina, nes kai kas gauna labai skurdzias pensijas

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!