Dėl lėšų būtinų pragyvenimui didinimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

Nuo 2008 metų nepagrįstai įšaldytos minimalios mėnesinės algos (MMA) protingas padidinimas ne tik palengvintų dirbančiųjų gyvenimą, bet ir paskatintų šalies ekonomikos augimą bei šimtais milijonų litų papildytų valstybės iždą. Dėl infliacijos nuvertėjusios MMA ir vidutinio atlyginimo šalyje laipsniškas atstatymas pagyvintų šalyje vidaus vartojimą ir ženkliai pagausintų darbo vietų. Papildomos „Sodros“ įplaukos leistų pakelti bazinės pensijos dydį ir atstatyti infliacijos taip pat sumažintas realias pensijas, nekeliant mokesčių ir nesiskolinant.
Ekonomikos dėsniai ir kitų valstybių patirtis liudija, jog Vyriausybė privalo ir ateityje nuosekliai indeksuoti bazinius socialinius rodiklius, atsižvelgdama į infliacijos ir ekonomikos augimo tempus. Siūlomas teisinis mechanizmas atlyginimų ir pensijų laipsniškam didinimui neapsunkintų nacionalinio biudžeto ir socialinių fondų ir nereikalautų papildomo valstybės skolinimosi.
Dabartinė šalies vyriausybė nepaiso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl proporcingumo taikant antikrizines priemones. Ji nesiima realių priemonių akivaizdžiai nuvertėjusių atlyginimų ir pensijų padidinimui, taip pat neatidėliotinų veiksmų ekonominei bei socialinei padėčiai šalyje keisti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamiesi norminių teisės aktų reikalavimais, prašome priimti šį kreipimąsi, pripažinti jį peticija, ją išnagrinėti ir, atitinkamai, įgyvendinti nurodytus siūlymus pakeičiant šiuos norminius teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926) 187 straipsnio pirmą dalį ir ją išdėstyti taip:
„Minimali mėnesinė alga nuo 2012 metų liepos 1 d. negali būti mažesnė už 1000 litų, vėliau ji turi būti indeksuojama ne mažiau, kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus. Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jei tokio teikimo nėra, Vyriausybė minimalią algą indeksuoja pagal suderintą vartotojų kainų indeksą“.
2. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-209) 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis nuo 2012 metų liepos 1 d. negali būti mažesnis už 40 procentų minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgdama į infliaciją ir minimalią mėnesinę algą, konkretų jo dydį ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus nustato Vyriausybė.“

# Vardas Komentaras
1 Agnė
butinai reikia, kad zmones jaustu kad gyvena, o ne tiesiog egzistuoja visa savo atlyginima atiduodami uz buta..ir jei nori kad lietuvoe dar liktu sviesaus lietuvisko jaunimo.
2 J.Žiupkaitė
žmonės turi teisę gauti padorų atlyginimą, kurio užtektų pragyventi
3 Jordana
Nebejuokinkim Europos su savo pragyvenimo lygiu. Ir taip jie mano kad gyvename akmens amziui. Nedaug truksta ...
4 Egidijus
Vienam asmeniui per mėneį minimum 1000/mėn-maistui.O kaip gyventi kai nėra darbų,tyčiojasi darbdaviai,darbas po 12-16h/d.-už 670/mėn.Kuriuo galu "darbdaviai" mąsto,ar išviso mąsto?
5 Egidijus
1000 yra lašas,pažiūrįkite kaip kyla kainos,ir iekas tų parazitų nekontruoliuoja.Minimali alga-1500/mėn

Karių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, paleidimas namo savaitgaliais ir švenčių dienomis. (1006)

B.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kariai, atliekantys privalomąją karinę tarnybą, dėl karantino Lietuvoje nėra išleidžiami net savaitgaliais namo, ir taip jau ketvirtas mėnuo. Kariams jau darosi psichologiškai sunku be namų ir artimųjų. Peticijos tikslas iškovoti, kad kariai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis būtų išleisti namo.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (138)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (24)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Vilniaus Naujamiesčio rajono žalios zonos išsaugojimas (29)

Tatjana. Adresuota: A.Vivulskio g., Vilnius

Prašome panaikinti šiuo metu patvirtintą 506-osios bendrijos projektą sumažinti kiemą, kuriuo dalijasi namų Muitinės g. 34, A. Vivulskio g. 31 ir 35, Savanorių pr. 6A gyventojai. 506-osios bendrijos nariai didelį kiemą nori sumažinti beveik trečdaliu – medžiais, krūmais apaugusią jaukią kiemo vietą paversti privačia automobilių stovėjimo aikštele. Nepaisant to, kad bendrijos sprendimas yra legalus, mes, bendro kiemo kaimynai, manome, kad jis yra prieštaraujantis mūsų sveikatai ir gerovei. Šis kiemas pritraukia daugybę įvairių žmonių. Šiltuoju metų sezonu ant suoliukų pilna bendraujančių senjorų, vasaros stovyklų vaikų, mažylius prižiūrinčių tėvų, žaidyvietėje ir ant žolės nuolat dūksta vaikai, paaugliai žaidžia futbolą, kiemas atviras, gyvas, bendraujantis, jungiantis. Mūsų kvartalo senjorai ir neįgalieji praleidžia nemažai laiko šiame kieme, nes neturi galimybės nueiti iki Vingio parko. Aplinkinių kiemų aikštelės uždaros, rakinamos, betonuotos, todėl čia suplūsta daugybė naujamiestiečių. Vis daugiau Europos miestų mažina automobilių kiekį, kuria žalias erdves gyventojams, didina parkų, žaidyviečių plotus. Norint pagerinti daugiabučių gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą, kiemuose įrengiamos sporto aikštelės, suoliukai, sodinami krūmai ir augalai. Džiaugdamiesi jūsų moderniu projektu ,,Mažiau ratų-daugiau batų!“, tikimės palaikymo ir prašome apsaugoti mūsų kiemo žalią erdvę – neleisti jos dalies paversti automobilių stovėjimo aikštele.