LINČUI IR TEISĖJŲ ŠANTAŽAVIMUI – NE!

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai pasakyta:

„109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“

“114 straipsnis
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.“

Reikalaujame, kad šitų Konstitucijos nuostatų būtų griežtai laikomasi.
Jei kažkam nepatinka konkretus teismo sprendimas – jis turi teisę teikti apeliaciją aukštesnio lygmens teismui. Jei kažkokiai visuomenės grupei gaila to nepatenkinto sprendimu – tegu suranda arba savo lėšomis pasamdo jam advokatą, kad nepatenkintasis galėtų teisėtu būdu apgint savo interesus, o ne reikalauja atleisti nepatikusį teisėją, darydami spaudimą teismams.

Jei kažkam atrodo, kad konkretus teisėjas atliko nusikalstamą veiką – tegu kreipiasi į teisėsaugos institucijas su atitinkamos veikos įrodymais, bet to teisėjo sprendimus vis tiek gali vertint tik aukštesnio lygmens teismas, jei pateikta apeliacija.

Jei kažkam nepatinka kažkoks įstatymas arba atrodo, kad įstatymo trūksta, reikia teikti pasiūlymus Seimui, kad šis reikiamus įstatymus ar jų pataisas priimtų, o ne daryti spaudimą teismams, reikalaujant nesilaikyt galiojančių įstatymų.

Be to, Konstitucijos 31 straipsnyje sakoma:

„Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“

Jei žmogus nenuteistas, jam negali būti taikomos sankcijos ir bausmės, įskaitant ir tokią bausmę, kaip to asmens vaiko atėmimas ar neatidavimas. Jei kažkam atrodo, kad atidavus vaiką jo nenuteistam ir niekuo nekaltinamam tėvui tam vaikui kyla kažkokia grėsmė, tai visuomenininkai ir visi privatūs asmenys turi daugybę būdų pasirūpinti vaiko gerove ir nenusižengdami minėtiems Konstitucijos straipsniams. Pavyzdžiui, jei netenkina valstybės teikiama parama motinoms su vaikais ar kontrolė, visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai gali savo lėšomis ir iniciatyva pasirūpinti ir motinų profesiniu išsilavinimu, ir įdarbinimu, ir būstu, ir psichologine bei pedagogine pagalba ir motinoms, ir vaikams, taip pat reikiama tėvų elgesio kontrole. Priimkit pas save gyventi, duokit tinkamą darbą, pamokykit dirbti, mokėkit tinkamą atlyginimą, užtikrinkit visą kitą reikiamą paramą, prižiūrėkit, kaip atitinkami asmenys savo vaikus augina, jei jaučiat nepasitikėjimą, o ne linčiuokit neskundžiamom teismo nutartim išteisintus žmones.

Taigi, reikalaujame:

1)stabdyti linčą bei savivalę ir linčiuotojus bei savivaliautojus nubausti įstatymo nustatyta tvarka;

2)užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir vykdomi teismų sprendimai;

3)bausti darančius spaudimą teismui, kaip numatyta pagal Konstitucijos 114 straipsnį;

4)užtikrinti, kad nepatenkinti teismų sprendimais savo interesus gintų įstatymų nustatyta tvarka ir kitokia tvarka reiškiamas nepasitenkinimas nebūtų toleruojamas;

5)užtikrinti, kad galimos teisėjų nusikalstamos veikos būtų skundžiamos ir tiriamos įstatymų nustatyta tvarka ir kad kitokia tvarka siekiamas tikslas kažkurį teisėją nubausti nebūtų toleruojamas;

6)užtikrinti, kad būtų priimti visi įstatymai, pagal kuriuos būtų galima priimti tinkamus teismo sprendimus, ir kad nebūtų toleruojamas spaudimas teismams reikalaujant nesilaikyti esamų įstatymų, nes kažkas nepatenkintas pagal juos priimtu sprendimu.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 jurate G.... Uz Teisine Valstybe, Uz vykdomus Teismu Sprendimus
2 Rimvydas Gie... neleiskime aklai ir apmulkintai miniai atimti vaikus is ju motinu. Apginkime savo valstybe ir jos teisine sistema.
3 Lina Pui... graugu žiūrėti,kad vaikas tasomas dėl politinio savanaudiškumo
4 Danutė Dau... Aš už teisinę Lietuvos valstybę, neleiskime nusikaltėliams jos griauti!
5 N. Kam... Saugokime teisnės Valstybės pamatus. Linčui griežta NE
6 atsakomybe ... p.Irena,jei turite faktu apie teiseju santazavima,kodel slepiete?
7 Z. Ver... Dabartiniai teismai nieko verti ir be visuomenės spaudimo vyktų visiškas savivaliavimas prisidengiant įstatymo vardu
8 Donaldas Sar... tvarka turi buti atstatyta lietuvoje , jeigu nesilaikysime sios peticijos , laikau kad neliko pamatiniu valstybes vertybiu.
9 Kvailo fon... man pavažiavo stogas. Todėl interneto platybėse vis kliedžiu apie stogus
10 egzotinis deb... Vienas ūsas,antras ūsas, pilnas "ūsų" troleibusas. Ū-ti-ti-ti-ti,vaikučiai, krikšto tėčiu noriu būti. Jei ne tėčiu-prokuroru, dėl garbės ir dėl "fasono. Už kreivų langų drybsosiu, teisingumą reguliuos

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.