Vėlinės - laisva diena

0 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė senoji kalendorinė šventė – Vėlinės (lapkričio 2 d.), kuri iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų, susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, tačiau Vėlinės yra darbo diena, o laisva diena tėra lapkričio 1-oji – religinė Visų šventųjų šventė, savo kilme neturinti nieko bendro su kapų lankymo tradicija.
2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti tradicinė šventė. Dabartiniu metu Vėlinės pagal Atmintinų dienų įstatymą (Nr. VII-397, Žin., 1997, Nr. 67-1672) yra tik viena iš kitų 54-ių atmintinų dienų, nors nė viena kita atmintina diena mūsų šalyje negali prilygti Vėlinėms savo tradicijų gilumu. Nepakankamą valstybės dėmesį Vėlinėms ypač pajausime šiemet, kadangi 2012 m. lapkričio 2-oji diena bus eilinis darbo penktadienis, įsiterpęs tarp šventinio ketvirtadienio ir savaitgalio, todėl žmonėms nebus galimybės tą dieną aplankyti tolimesnius kapus.
Nemažai žmonių jau buvo išreiškę norą per Vėlines turėti laisvą dieną pasirašydami po 2010 m. rugsėjo mėn. paskelbta peticija „Dėl Vėlinių ir Kūčių paskelbimo švenčių dienomis“ – ji tapo populiariausia peticija, per leistiną terminą surinkusi net apie 35 tūkst. žmonių parašų (žr. http://www.peticijos.lt/visos/3624). Toji peticija paskatino LR Seimą įvesti Darbo kodekso 162 straipsnio pataisą ir suteikti Kūčioms švenčių dienos statusą. Tačiau analogiško sprendimo dėl Vėlinių nebuvo, kadangi dar vienos švenčių dienos įvedimas, kaip tvirtinama, būtų pernelyg didelė prabanga mūsų valstybei.
Dėl to siūlome kitokį sprendimą, kuris leistų Vėlinėms suteikti išskirtinį statusą ir sudarytų žmonėms pastovią galimybę lapkričio 2-ąją turėti laisvą dieną – papildyti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnį 3-ia dalimi, ją suformuluojant taip: „Atmintina diena lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra laisva nuo darbo diena, perkeliant darbą į artimiausią šeštadienį“.

# Vardas Komentaras
1 Algimantas
„Atmintina diena lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra laisva nuo darbo diena, perkeliant darbą į artimiausią šeštadienį“.
2 Vitas
pritariu,kad lapkricio 2 butu laisva nuo darbo diena
3 Arūnas
Tikrosios šventės yra mūsų Lietuvių šventės o ši šventė yra įpatinga tuo, kad ji neleidžia pamiršti mūsų įstorijos, mūsų protėvių pagerbimas.
4 Algis
Taip reikia išsaugoti ir švęsti mūsų šventes, o ne svetimų mums primestas...
5 Vilmantas
Žydkrikščioniams, be kita ko, verta priminti, kad tai senoji Baltiška šventė. Man ji - tai susitikimas su protėviais, kovojusiais su žydkrikščionybe.
6 Vidmantas
Šventadienis turi būti laisvas ir - jokių perkelinėjimų! Dar niekas iš protėvių atminties nesutaupė.
7 Pranciška
Būtina išsaugoti Vėlinių tradiciją jas švenčiant
8 ALBINA
Reikia kad ji būtų šventinė diena. Tai ryšio su mūsų protėviais diena.
9 Aušra
į šeštadienį, tik geriau ne tą pačią savaitę
10 Vilmantas
Baltų kultūrą išstūmė okupacinė žydkrikš. čionybė. Baltiškos kultūros naikinimo tradicijoje kryžiuočių darbo tęsėjai kapus tebeženklina kryžiais.
11 Algis
taip tai mūsų protėvių šventė ir reikia švesti mūsų šventes, pagal mūsų senuosius papročius, o ne primestas mums okupantinės religijos šventes...
12 Vytautas
nepamirškime baltiškų švenčių, kai krikščioniškoms sudaromos išskirtinės sąlygos
13 V.
Siulau bulviu sodinimo diena geguzes 1 paskelbti darbo diena.
14 Lina
Tai nuo seno Lietuvoje šventė, kurioje garbimnami brangūs mums išėję anapilin žmonės. Todėl keista, kad Jonines švenčiam ir turime išeigines dienas, o Vėlines - ignoruojame
15 nijolė
žmonės lanko kapus, važiuoja iš vieno lietuvos krašto į kitą. per vieną dieną neįmanoma to padaryti išsaugokim gražias tradicijas
16 Jolanta
kad pagerbti anapilin išėjusius reikia turėti laisvas dienas
17 K.
Vėlinės -atmintina kiekvienam lietuviui diena, aplankančiam kapus ir atminančiam išėjusių Anapilin.
18 Alvydas
Gal jau seimas atsikvošėsir priims 22 metus lauktą įstatymo pataisą. Aš būčiau už tai, kad nereikėtų atidirbti, nes jau ir taip šeštadieniais dirbame.
19 Adelė
Vėlinės - mirusiųjų pagerbimoir prisiminimo diena uždegant žvakutę kapinėsi, okaip tą padaryti darbo dieną. Daugumai dar net į Žemaitiją ar kitą Lietuvos vietą reikia nuvykti iš Vilniaus ar Kauno.
20 ALBINAS
Įdomu ar kas nors Lietuvoje švenčia gegužės 1-ąją? Sovietmečiu realiai ji buvo bulvių sodinimo diena. Dabar kai bulvės „auga“ parduotuvėse, kam ji reikalinga.
21 andrius
man kol kas nelabai svarbu... bet jei tauta nori :))
22 Saulius
Artimųjų kapai dažnai toli nuo gyv. vietos. O ir važiuojame ne tik aplankyti kapų, bet ir susitikti su giminaičiais. Šis laisvadienis tikrai prisidėtų prie žmonių vidinės darnos ir gyvenimo džiaugsmo
23 Daiva
seniai laukiau tokio pasi8lymo.Dėkoju už rūpestį...
24 Marytė
pritariu, kad lapkričio 1-oji būtų laisva diena

DĖL VISAGINO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMAS VYKDANČIŲ VISAGINO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO KONCEPCIJOS (279)

J.Monachova. Adresuota: Visagino savivaldybė

Vietos savivaldybės bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas aiškia esamos situacijos analize ir vietos bendruomenės poreikių tenkinimu, įtraukiant vietos gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. Nagrinėjant šį klausimą, nebuvo paisoma VKN bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų. Visų pirma nebuvo atliktas Visagino miesto gyventojų nuomonės apklausa ir tyrimas šiuo klausimu. Nagrinėjant esamą koncepciją, kyla daug neišspręstų klausimų. Koncepcijoje nėra kalbama apie VKN darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimą. Visagino kūrybos namuose sukurta moderni, saugi, jauki ugdymosi aplinka, padedant tenkinti ugdytinių poreikius ir polinkius; įstaiga aprūpinta naujausiomis technologijomis ir priemonėmis. Koncepcijoje nėra nurodyta, kaip bus paskirstytos patalpos ir priemonės, įvykus tinkle optimizavimui. Taip pat koncepcijoje nėra atlikta tikslių skaičiavimų, koks bus lėšų poreikis, įgyvendinant tinklo optimizavimą. Nepateikta jokia tinklo optimizavimo finansinė analizė. Remiantis statistiniais VKN duomenimis dėl ugdytinių skaičiaus, aiškiai matomas šios įstaigos populiarumas ir paklausa mieste. Šiose įstaigoje sukurtos ne tik puikios sąlygos ugdyti vaikus, bet ir ypatingas saugumo, pagalbos ir meilės žmogui jausmas. Prašome sustabdyti skubotą neracionalų įstaigų tinklo optimizavimą.

Dėl iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1, Alytuje (162)

Antanina. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Jus su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2020 m. gegužės 7 d. UAB APLINKOS VADYBA viešai paskelbė informaciją apie parengtą Iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos, Pramonės g. 1, Alytus, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) organizatorius – Alytaus mieste registruota UAB „MS LT01“. Viešas PAV ataskaitos pristatymas nuotoliniu būdu numatytas 2020 m. birželio 8 d., 17:00 val. Bendrovė praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad planuoja cheminės konversijos būdu gaminti tokias medžiagas, kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat gamybos procese bus gaunamos žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje ir kvarcinis smėlis. Įmonės atstovas teigia, kad neva UAB „MS LT01“ kartu su mokslininkais sukūrė visiškai unikalią technologiją, kurios pagalba bus atliekamas granito perdirbimas. Numatomas uolienos (granito) suvartojimas per metus – apie 60 000 tonų. Atgabentą iškastinę mineralinę uolieną iš Vokietijos bei kitų šalių numatoma smulkinti malūnu iki reikiamos frakcijos. Gauta skalda bus talpinama į uždaras talpas, kuriuose bus apdorojama technine sieros rūgštimi. Planuojama, kad per metus bus išgaunama beveik 200 000 tonų magnio sulfato, beveik 60 000 tonų metalų hidroksidų, 9 000 tonų natrio sulfato, beveik 20 000 tonų amorfinio silicio oksido. Gamybos procese bus naudojamos agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos: sieros rūgšties net ~82 000 tonų, iš kurių gamybinėse patalpose esančiuose rezervuaruose bus nuolat saugoma net ~1 500 tonų, natrio hidroksido – 10 000 tonų, azoto rūgšties – 36 tonos, vandenilio peroksido bus sunaudojama taip pat didžiuliai kiekiai ~ 2 000 tonų per metus. Abejų šių medžiagų pavojingumo klasės ir kategorijos pakankamai aukštos. T.y. jų galimas poveikis žmogaus sveikatai vertinamas kaip labai pavojingas. Vien tik per parą į įmonės patalpas Pramonės g. 1, Alytuje, žaliavą pristatys maždaug 15 sunkiasvorių transporto priemonių talpinančių po ~24 t šios uolienos. O kur dar sieros rūgšties (iki 15 kartų per dieną) ir kitų gamybos procesui reikalingų medžiagų atgabenimas krovininiu autotransportu. Iš viso per parą į įmonę atvažiuos net 55 sunkiasvorės transporto priemonės, kurios atvyks/išvyks nuo 7 iki 22 val.ir joms ūkinės veiklos teritorijoje net nėra numatyta stovėjimo aikštelių. Šalia planuojamos ūkinės veiklos (iki 200 m atstumu) yra keletas įmonių su beveik 1000 darbuotojų, visuomeninės paskirties pastatas - Alytaus kultūros centras, maitinimo įstaiga, gyvenamieji namai, o už keleto šimtų metrų yra net saugoma teritorija - Gulbynės ornitologinis draustinis. PAV ataskaitoje yra įvardinti net 29 stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, pateikti teršalų sklaidos ore modeliavimo rezultatai. Mes manome, jog vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams bei gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos procese į aplinką patenkant teršalams, dėl didelio srauto sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo ne tik šalia PŪV, bet ir miesto šiaurinėje dalyje, apie kuriuos nedviprasmiškai kalbama PAV ataskaitoje. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys pavojingosios ir nepavojingosios atliekos, kurių saugojimas ir tvarkymas kelia pagrįstų abejonių dėl veiklai naudojamų pastato I-ojo aukšto bei rūsio patalpų techninės būklės. Pažymėtina, kad PAV-e teigiama, jog rūsio patalpos bus naudojamos ne tik gamybai, bet ir pirmame aukšte avarinio išsiliejimo metu išsiliejusių skysčių surinkimui. Dalis rūsio patalpų yra po vykdančios siuvimo veiklą įmonės UAB „HALTEX“ patalpomis. Kas kelia realią riziką joje dirbantiems net 350 žmonių. Tai tik dalis priežasčių dėl ko mes kreipiamės į Jus. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją-kreipimąsi, nesutinkame, kad iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. Nesutinkame su 2020 m. gegužės 7 d. paskelbta UAB APLINKOS VADYBA (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „MS LT01“) parengta poveikio aplinkai ataskaita. Prašome PAV subjektų, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl PAV ataskaitos: Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atidžiai ir atsakingai išnagrinėti minėtą ataskaitą, atsižvelgti į galimą šios veiklos keliamą pavojų alytiškių sveikatai bei neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir kitoms šalia veikiančioms verslo įmonėms. Prašome įvertinti aplinkybę, jog PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe Aplinkos apsaugos agentūros prašome organizuoti konsultantų dalyvavimą PAV ataskaitai ir ateityje kartu su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms vertinti. Pareiškėjas Antanina Snarskienė

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO Į SALANTŲ GIMNAZIJOS PATALPAS (156)

Vaida. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO PRIE SALANTŲ GIMNAZIJOS Miesto valdžia nusprendė, kad Kretingos rajono Salantų gimnazijoje būtų įkurtos naujos Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ grupės, perkelta Salantų menų mokykla. Valdžios apskaičiavimu, Salantų gimnazijos patalpose galėtų įsikurti net 5-ios naujos lopšelio-darželio grupės. Tuomet pradinukai išsikeltų į pagrindinį mokyklos pastatą. Salantų gyventojai, vaikų tėvai aršiai priešinasi tokiam sprendimui. Nes manome, kad gimnazijos, muzikos mokyklos triukšmas trukdys mažyliams ugdymo ir poilsio procese. Projekte nesuderinama žaidimų aplinka lauke, taip pat fizinė, kultūrinė veikla įstaigoje. Taip pat pradinukams didelę įtaką darytų, nesaugi vyresniųjų mokinių aplinka. Juk tokio mažiaus vaikams būtina užtikrinti saugią aplinką, kad jaustųsi psichologiškai ir fiziškai saugus, nesutrikdyta jo sveikata ar normali raida. Darželį šiuo metu lanko 108 vaikai, bet darželis netalpina visų norinčių patekti vaikų. Lopšelis-darželis renovuotas, sutvarkyta darželio aplinka, įstaiga turi puikias sąlygas visapusiškam vaikų ugdymui ir darbuotojų darbui. Salantų lopšelio-darželio "Rasa" ir Salantų miestelio bendruomenės išreiškia savo poziciją jog, perkelti darželio į mokyklos patalpas nereikia, kadangi lieka labai daug neatsakytų klausimų, nepaskaičiuotos/nepamatuotos pasekmės. Manome, jog jungimas pablogins mūsų vaikų ugdymo sąlygas, todėl mes reikalaujame, kad mūsų nuomonė būtų neįgnoruojama, bei į ją atsižvelgiama.