Vėlinės - laisva diena

0 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė senoji kalendorinė šventė – Vėlinės (lapkričio 2 d.), kuri iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų, susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, tačiau Vėlinės yra darbo diena, o laisva diena tėra lapkričio 1-oji – religinė Visų šventųjų šventė, savo kilme neturinti nieko bendro su kapų lankymo tradicija.
2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti tradicinė šventė. Dabartiniu metu Vėlinės pagal Atmintinų dienų įstatymą (Nr. VII-397, Žin., 1997, Nr. 67-1672) yra tik viena iš kitų 54-ių atmintinų dienų, nors nė viena kita atmintina diena mūsų šalyje negali prilygti Vėlinėms savo tradicijų gilumu. Nepakankamą valstybės dėmesį Vėlinėms ypač pajausime šiemet, kadangi 2012 m. lapkričio 2-oji diena bus eilinis darbo penktadienis, įsiterpęs tarp šventinio ketvirtadienio ir savaitgalio, todėl žmonėms nebus galimybės tą dieną aplankyti tolimesnius kapus.
Nemažai žmonių jau buvo išreiškę norą per Vėlines turėti laisvą dieną pasirašydami po 2010 m. rugsėjo mėn. paskelbta peticija „Dėl Vėlinių ir Kūčių paskelbimo švenčių dienomis“ – ji tapo populiariausia peticija, per leistiną terminą surinkusi net apie 35 tūkst. žmonių parašų (žr. http://www.peticijos.lt/visos/3624). Toji peticija paskatino LR Seimą įvesti Darbo kodekso 162 straipsnio pataisą ir suteikti Kūčioms švenčių dienos statusą. Tačiau analogiško sprendimo dėl Vėlinių nebuvo, kadangi dar vienos švenčių dienos įvedimas, kaip tvirtinama, būtų pernelyg didelė prabanga mūsų valstybei.
Dėl to siūlome kitokį sprendimą, kuris leistų Vėlinėms suteikti išskirtinį statusą ir sudarytų žmonėms pastovią galimybę lapkričio 2-ąją turėti laisvą dieną – papildyti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnį 3-ia dalimi, ją suformuluojant taip: „Atmintina diena lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra laisva nuo darbo diena, perkeliant darbą į artimiausią šeštadienį“.

# Vardas Komentaras
1 Algimantas
„Atmintina diena lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra laisva nuo darbo diena, perkeliant darbą į artimiausią šeštadienį“.
2 Vitas
pritariu,kad lapkricio 2 butu laisva nuo darbo diena
3 Arūnas
Tikrosios šventės yra mūsų Lietuvių šventės o ši šventė yra įpatinga tuo, kad ji neleidžia pamiršti mūsų įstorijos, mūsų protėvių pagerbimas.
4 Algis
Taip reikia išsaugoti ir švęsti mūsų šventes, o ne svetimų mums primestas...
5 Vilmantas
Žydkrikščioniams, be kita ko, verta priminti, kad tai senoji Baltiška šventė. Man ji - tai susitikimas su protėviais, kovojusiais su žydkrikščionybe.
6 Vidmantas
Šventadienis turi būti laisvas ir - jokių perkelinėjimų! Dar niekas iš protėvių atminties nesutaupė.
7 Pranciška
Būtina išsaugoti Vėlinių tradiciją jas švenčiant
8 ALBINA
Reikia kad ji būtų šventinė diena. Tai ryšio su mūsų protėviais diena.
9 Aušra
į šeštadienį, tik geriau ne tą pačią savaitę
10 Vilmantas
Baltų kultūrą išstūmė okupacinė žydkrikš. čionybė. Baltiškos kultūros naikinimo tradicijoje kryžiuočių darbo tęsėjai kapus tebeženklina kryžiais.
11 Algis
taip tai mūsų protėvių šventė ir reikia švesti mūsų šventes, pagal mūsų senuosius papročius, o ne primestas mums okupantinės religijos šventes...
12 Vytautas
nepamirškime baltiškų švenčių, kai krikščioniškoms sudaromos išskirtinės sąlygos
13 V.
Siulau bulviu sodinimo diena geguzes 1 paskelbti darbo diena.
14 Lina
Tai nuo seno Lietuvoje šventė, kurioje garbimnami brangūs mums išėję anapilin žmonės. Todėl keista, kad Jonines švenčiam ir turime išeigines dienas, o Vėlines - ignoruojame
15 nijolė
žmonės lanko kapus, važiuoja iš vieno lietuvos krašto į kitą. per vieną dieną neįmanoma to padaryti išsaugokim gražias tradicijas
16 Jolanta
kad pagerbti anapilin išėjusius reikia turėti laisvas dienas
17 K.
Vėlinės -atmintina kiekvienam lietuviui diena, aplankančiam kapus ir atminančiam išėjusių Anapilin.
18 Alvydas
Gal jau seimas atsikvošėsir priims 22 metus lauktą įstatymo pataisą. Aš būčiau už tai, kad nereikėtų atidirbti, nes jau ir taip šeštadieniais dirbame.
19 Adelė
Vėlinės - mirusiųjų pagerbimoir prisiminimo diena uždegant žvakutę kapinėsi, okaip tą padaryti darbo dieną. Daugumai dar net į Žemaitiją ar kitą Lietuvos vietą reikia nuvykti iš Vilniaus ar Kauno.
20 ALBINAS
Įdomu ar kas nors Lietuvoje švenčia gegužės 1-ąją? Sovietmečiu realiai ji buvo bulvių sodinimo diena. Dabar kai bulvės „auga“ parduotuvėse, kam ji reikalinga.
21 andrius
man kol kas nelabai svarbu... bet jei tauta nori :))
22 Saulius
Artimųjų kapai dažnai toli nuo gyv. vietos. O ir važiuojame ne tik aplankyti kapų, bet ir susitikti su giminaičiais. Šis laisvadienis tikrai prisidėtų prie žmonių vidinės darnos ir gyvenimo džiaugsmo
23 Daiva
seniai laukiau tokio pasi8lymo.Dėkoju už rūpestį...
24 Marytė
pritariu, kad lapkričio 1-oji būtų laisva diena

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1501)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Už teisę būti GAMTOJE! (211)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.