Leiskite SMS rašyti lietuviškai!!

0 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvių kalba yra viena pati seniausių kalbų pasaulyje. Kai kas net tvirtina, kad ji artimiausia sanskritui. Vadinasi, lietuvių kalba, kaip ir kitos, yra pasaulio kultūros paveldo dalis.
Nepaisant to, lietuvią kalba, jos taisyklinga ir įspūdinga gramatika ignoruojama net pačioje Lietuvoje įvairių verslo banginių. Pavyzdžiui viena mobiliojo ryšio operatorė teigia, kad „ viena SMS žinutė, parašyta naudojant angliškas raides, turi iki 160 simbolių. Pirmoji SMS žinutė, parašyta naudojant kitų kalbų raides (lietuviškas, rusiškas ir kt.), turi iki 70 simbolių. Tolimesnės žinutės susidaro iš 64 simbolių“ (2012-03-02). Panašiai atsakė ir kita mobiliojo ryšio bendrovė.
Kultūros ministerija po 2008m. vasario 28d. pasitarimo pripažino, kad „ lietuviškais rašmenimis rašomos SMS žinutės kainuoja lygiai tiek pat, kiek rašomos angliškais rašmenimis, tačiau yra trumpesnės“ (Iš Lygių galimybių kontrolieriaus Tarnybos Atsakymo 2011-09-05 d. ir Ryšių Reguliavimo Tarnybos Atsakymo 2011-08-02d. ).
Nors ir pripažįstama, kad „egzistuoja pasaulinio ryšio standartai“, ar neatėjo metas pakeisti požiūrį į patį brangiausią kultūros paveldą ir turtą – nacionalinę kalbą. Ir tai liečia ne tik lietuvių, japonų, rusų, bet ir visų kaimyninų tautų kalbas: latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, moldavų ir kt.
Akivaizdu, kad taupantis žmogus, ypatingai jaunas ir skubantis, turi turėti papildomą motyvaciją mokytis rašyti taisyklingai. Taip augtų ir žmogaus asmeninis patriotiškumas, pagarba valstybei ir žmogui, tautos papročiams. Galbūt net sumažėtų emigracija!
Todėl prašome Lietuvos Respublikos Seimą ir kitas atsakingas institucijas iš naujo išnagrinėti šią problemą ir suteikti visiems vienodą galimybę rašyti savo gimtąja kalba SMS žinutes.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Genovaitė P... JAU SUANGLĖJOME VISAI.... savoj šaly aš tartum užsienietis...

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.