PETICIJA DĖL VISUOMENĖS ATSTOVŲ GRĄŽINIMO Į TEISMUS, TEISĖJŲ SAVIVALDĄ.

0 PARAŠAI

Kategorija:

PETICIJA
DĖL VISUOMENĖS ATSTOVŲ GRĄŽINIMO Į TEISMUS, TEISĖJŲ SAVIVALDĄ.
2012 m. kovas 7 d.


Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija 2010-12-23 pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei, Lietuvos Respublikos Prezidentei, kuriame buvo prašoma įsteigti Nepriklausomą komisiją iš visuomenės atstovų dėl priimtų teismų ir prokuratūrų priimtų neteisėtų sprendimų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus – peržiūrėjimo.
Atsakymo į pateiktą reikalavimą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės negavome iki šiol. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė pateiktą reikalavimą persiuntė Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui, kuris atsakė nemotyvuotai ir labai formaliai, kad tokia komisija steigiama nebus.
Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija 2005 metais paruošė peticiją dėl tarėjų grąžinimo į teismus. Peticiją pasirašė virš 10 000 Lietuvos Respublikos asmenų. Tarėjai, t.y. visuomenės atstovai į teismus negrąžinti iki šiol..
„Eurobaromerto“ tyrimų duomenimis Europos Sąjungos valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 12 procentų Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 procentai.
Remiantis Lietuvos Respublikos Teismų įstatymu, aktuali redakcija 2012-01-01 Lietuvos Respublikos teismų sistema uždara.
Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, nurodančiai, kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei“, Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi , kuri nurodo ir leidžia piliečiams ruošti peticijas, LR Peticijų įstatymu 1999 m. liepos 7 d.. Nr .VIII-1313, Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2128, aktuali redakcija nuo 2008-03-27, r e i k a l a u j a m e:
1. Priimti Seime įstatymą leidžianti visuomenės atstovams dalyvauti: Teisėjų taryboje, Teisėjų garbės teisme, Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje.
2. Priimti LR Seime įstatymą dėl Nepriklausomos komisijos sudarymo, kuri galėtų peržiūrėti neteisėtai priimtus teismų sprendimus.
3. Priimti LR Seime prisiekusiųjų teismų įstatymą .

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Henrikas M... 1 punktą pakeisti: Ne tik dalyvauti, bet ir suteikti veto teisę, vetuojant visuomenei nepriimtinus teisėjų sprandimus.
2 D. M... dėl peticijos 2 ir 3 punkto kyla tam tikrų abejonių, jo suderinanumo su LR Konstitucija ir kitais teisės aktais
3 Liudas V... Visi reikalavimai (pageidavimai) yra teisingi ir tai būtina įgyvendinti kol Lietuva visiškai nedegradavo, ar kol žmonės nepradėjo teisingumo daryti patys teisėjų šaudymais, linčo teismo pvz, ar kt.
4 Jolanta L... Jai dalyvautų visuomenės atstovai sumažėtų veidmainystės
5 Audrius S... Pirmą kartą išvydau vertą dėmesio peticiją dėl prisiekusiųjų teismo.
6 Jurgis B... 20 daugiau metų pragyvenom „laisvoje Lietuvoje be jokio teisingumo“
7 Česlovas K... Pritariu, nes Lietuvos dabartinė teisėsauga yra lLietuvos visuomenės ir visos pasaulio demokratijos priešas.
8 PAŠTUKAS P... Pasirašau už Paštuką, nes jam nepavyksta: "Užpildau lentelę, spaudžiu Siūsti .. ir nematau savo pavardės. ... Gelbėkit" R.M.
9 Marius K... Ištrinkit kas parašus be pavardžių - jei čia rimta iniciatyva, baikim tyčiotis.
10 Bronė T... kodėl dabar teisėsauga yra visagalė, o visuomenė beteisė ir bebalsė ???
11 Renolda S... Pritariu, kad visuomenės atstovai dalyvautų teismuose
12 Vytautas S... Teisinguma vykdyt gali tik kvalifikuoti atstovai, visuomenes atstovai sugalvoti yra tam kad lengviau butu ytakoti teismu sprendima, esu PRIES!!!
13 Asta S... Teisingumas negali būti teisėjų ir politikų nuosavybė
14 Birutė B... Būtina įvesti teismų ir advokatų darbo kontrolę. Nes čia yra didžiausios blogybės, kai advokatai yra pinigų nešiotojai. Ir be jokios atsakomybės abieji.
15 Jurgis B... Buvo: Viilnius mūsų,o mes rusų. Dabar: Lietuva laisva, KGB valdoma
16 Stasys P... Be teisingumo nėra valstybės, nėra šeimos, nėra asmenybės.
17 Audrone P... Uz kad butu grazinami visuomenes atstovai i teismus.
18 VYTAUTAS G... Vieno žmogaus nuomonė nusprendžia žmogaus likimą.Taip negali būti,reikia patarėjų,urie iš šalies ivertintu padėtį,ar prisiekusiųjų,kurie jau matytu tikrają teisybės pusę ir kurių nupirkti būtu persunk
19 Vytautas P... Esu nekartą nukentėjęs nuo nesąžiningų teisėjų. Net Aukščiausiojo teismo teisėjai yra perkami!
20 M.V. B... tarejams nepritarus teismai turi svarstyti is naujo.
21 A.Jefimova ... Pritariu, nes tik tokių būdu galima sugražinti pasitikėjimą teismais
22 Matelis R... 2012-04-12 Tarėjų buvimas sustiprintų teisingumo kokybę
23 Liudas V... Būtina gražinti sunaikintą iki 1995 m.veikusią teismų sistemą, kurioje dalyvavo ir visuomenės atstovai -lygiomis su teisėjais teisėmis
24 Paulė R... Su sąlyga, jog tie atstovai būtų dažnai keičiami
25 Žilvinas Š... Su sąlyga, kad tie visuomenės atstovai bus nepartiniai.
26 nesd ... butina,ir kuo greiciau,neisradinekyte dviracio,ta sistema puikiausiai veikia,kitose demokratinese salyse
27 Linas H... juk privalo kažkas kontroliuoti teismų darbą, nes jie patys iš savęs nepajėgųs būti objektyvūs ir nešališki savo nuosprendžiuose.
28 Valentinas Š... Lietuvoje būtina visuomeninė teismų priežiūra ir visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe. Tai padės užtikrinti teismų darbo viešumą ir gal būt padidins teisingumą.
29 Laima L... Pritariu, kad visuomenės atstovai dalyvautų teismuose
30 Feliksas J... kaip gali būti uždara teismų sistema, sprendžianti visų žmonių likimus? O kas kontroliuoja tą uždarą sistemą? Patys tie uždarieji, kuriais nepasitiki daugiau nei 78 procentai gyventojų?

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.