Lietuvos Kultūrinio Instituto Steigimas Londone

0 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos internetiniame tinklapyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. kovo 30 d. patvirtino „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011-2019 metų programą. Pilną bei puikiai pateiktą programos planą bei viziją verta paskaityti Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos internetiniame tinklapyje. Tuo tarpu ši peticija skirta vieno iš daugelio galimų projektų, susijusių su „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimu, paskelbimui.

Projektas – Lietuvos kultūrinis institutas Londone.

Jungtinė Karalystė vis dar tebėra viena „populiariausių“ Lietuvą paliekančių žmonių tarpe. Jaunimo, paliekančio Lietuvą bei siekiančio įgyti aukštąjį išsilavinimą Jungtinėje Karalystėje skaičius sparčiai auga. Lietuvoje vieni šūkauja, jog tai katastrofa, kiti štai ragina – „Brangus Jaunime... nešdinkis iš Lietuvos“ (Delfi, Balandžio 25d., M.Varaška). Kokia Lietuvos Valstybės politika sparčiai emigruojančio jaunimo atžvilgiu, galiausiai lieka neaišku. Vienaip ar kitaip akivaizdu - svarbu skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste ir ten gyvenančiais, dirbančiais, besimokančiais bei kuriančiais tautiečiais.

Pažangiai bei moderniai Lietuvos piliečių kartai, gyvenančiai už savo šalies ribų, Lietuvos kultūrinio instituto įsteigimas suteiktų galimybę pasidalinti savo idėjomis bei pasiekimais ne vien su bendrataučiais tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, bet ir su kitais Jungtinės Karalystės gyventojais. Taigi Lietuvos kultūrinis institutas taip pat taptų scena progresyviai mąstančiam ir kuriančiam jaunimui iš Lietuvos. Tokiu būdu jaunimas, gyvenantis už savo šalies ribų pasijustų ne tik pastebėtas bei įvertintas, bet ir reikalingas savo šaliai ir tautiečiams.

Lietuvos kultūrinio instituto vizija skirta formuoti naujovišką bei pažangų Lietuvos įvaizdį ne tik Jungtinės Karalystės gyventojų akyse, bet ir, svarbiausia, mūsų tautiečių akyse. Kaip jau minėta, svarbu ne tik užmegzti ryšius, bet ir imtis statyti tiltus tarp Jungtinės Karalystės bei Lietuvos. Lietuvos kultūrinio instituto įkūrimo Londone projektas – galimybė ne tik populiarinti Lietuvos kultūrą ir dalintis mokslo laimėjimais ar bendrauti su Lietuvos menininkais bei mokslininkais gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje. Kultūrinis institutas talkintų užmezgant kontaktus bei keičiantis informacija, taip pat inicijuotų bendrus renginius bei projektus su Jungtinės Karalystės piliečiais ir kultūriniais centrais.

Beje, svarbu, kad Lietuvos kultūrinio instituto projekto idėja būtų įgyvendinama pasitelkus iniciatyvius, energingus bei kūrybingus žmones, baigusius studijas Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvoje, kurių entuziazmo norint kurti naują ir pažangią Lietuvos viziją kitataučių bei bendrataučių sąmonėje negalima neįvertinti.

Taigi prašau Jūsų, sutinkančių, jog Lietuvos kultūrinio instituto steigimas Londone - kultūriškai bei politiškai svarbus žingsnis, ne tik pasirašyti šią peticiją, bet ir pasidalinti šia informacija bei projekto idėja su draugais bei artimaisiais.

# Vardas Komentaras
1 Jonas
labai graži ir brandi idėja! Daugiau tokių iniciatyvų!
2 Gražina
Prisiminus, kokie aktyvūs buvo JAV lietuviai, džiaugiuosi,kad bunda ir lietuviai Jungtinėje Karalystėje
3 Dalia
Man atrodo, kad toks institutas yra labai reikalingas.
4 Rasa
iniciatyva vietoj ir laiku, tikrai labai reikėtų Lietuvos kultūros institutų, o ypač Londone.
5 Justas
Svarbu neužmiršti, kad nacionalinė kultūra nėra vien krepšinis ir alus

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (747)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (428)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.