NE Lietuvos Respublikos žemių pardavimui svetimšaliams, kenksmingiausioms investicijoms, danų pramoninės kiaulininkystės plėtrai

0 PARAŠAI

Kategorija:

Kalėjimuose, lageriuose, Sibire žuvę ar išlikę leisgyviai, dešimtmetį prieš okupantus kovojusių partizanų miestelių aikštėse išniekintus kūnus slapčia apraudoję ir vėl pakilę laisvės siekiui, už prieš porą dešimtmečių atkurtą Nepriklausomą Lietuvą krauju pasirašę nė juodžiausiame sapne nesapnavome, kad mūsų Lietuva taip bus savų išdavinėjama – išgrobstoma, apiplėšinėjama, pardavinėjama, perpardavinėjama svetimšaliams.
Mūsų Aukščiausioji valdžia laužo LR duotą priesaiką – saugoti mūsų valstybės žemių vientisumą. Įstojimas į ES Lietuvą dar labiau įpareigoja priešintis jos senbuvių (Prancūzija, Danija, Olandija ir kitos savų žemių užsieniečiams nepardavinėja) okupantiškai ideologijai, reikalaujančiai leisti mūsų valstybės nacionalinę žemę pirkti užsieniečiams, kurie, nelaukdami oficialaus leidimo, jau supirkinėja ją per savo statytinius, vietininkus. Ypač daug tokių sandėrių Pakruojo (danai susipirko Šukionių ŽŪB pajus, norvegai žemes nuomoja lietuviams ūkininkams, Žeimelio seniūnijos Steigvilių žemės priklauso anglams), Šiaulių rajonuose – visoje buvusioje Šiaulių apskrityje, viršininkaujant sovietinio saugumo rezervistui Alvydui Šedžiui. Valdžia (į ją nuo 2006 m. buvo ne kartą tuo klausimu kreiptasi) privalo tuos sandėrius išaiškinti ir anuliuoti, pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo dienos, nes išvykę į užsienius mūsų vaikai ir vaikaičiai negrįš į Lietuvą, kur jų lauktų bernų ir tarnaičių dalia pas mūsų žemes užvaldžiusius svetimšalius. Net kraštutiniausi kosmopolitai, globalistai neturi teisės kaltinti nacionalizmu mažos valstybės, saugančios savo žemes ir žmones. Turime karčią iki šiol nesibaigiančią patirtį dėl neprotingo Antantės valstybių įsikišimo, sustabdžiusio pergalingą Lietuvos kariuomenės žygį, vaduojant lenkų okupuotas žemes ir 1918 m. atkurtos Nepriklausomos Lietuvos sostinę Vilnių, ir įteisinusio lenkų okupaciją. Iš okupacijos sunkiai , bet įmanoma išsivaduoti, tačiau parduotos Tėvynės nebeatpirksi.
Mes nenorime ir panašios situacijos, kaip Palestinoje, Pietų Amerikoje.
Visas smirdinčias, gamtą teršiančias, žmonių sveikatai kenkiančias, jų turtą nuvertinančias ir nesukontroliuojamas (Kalvarijų savivaldybės Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse vietoj galimų 12000 bendrovė „Saerimner“ 2009 metais augino 92000 kiaulių), lietuvišką verslą žlugdančias investicijas, nuskurdinant vietinius gyventojus, išvarant juos iš Tėvynės, vertiname kaip nacionalinės ekonomikos silpninimą, Lietuvos išpardavimą, vertimą ES senbuvių kolonija.
Reikalaujame sustabdyti pasibaisėtinai agresyvią skandinavų, ypač danų, pramoninio kapitalo invaziją į Lietuvą. Naudodamasi vergo sindromo neatsikračiusių valdininkų keliaklupsčiavimu, daugelio aplinkosaugininkų ir kontrolierių paperkamumu, danų kapitalo įmonė AB „Rėkyva“ be poveikio aplinkai vertinimo beveik perpus sumažinus „Natura 2000“ teritoriją, iš jos išmetus pelkinius miškus, paneigus botaninio-zoologinio draustinio būtinybę, per metus iškasa apie 400000 m3 durpių, už vieną kub. metrą valstybei sumokėdama po 50 centų, kai prekybos centruose kubinis metras kainuoja 130 litų. Virš 90 proc. produkcijos įmonė išveža į kitas šalis. Durpės jau iškastos žemiau ežero vandens lygio ir bet kuriuo momentu Rėkyvos ežero vanduo gali pralaužti savavališkai susiaurintą aukštapelkės apsaugos juostą.
Beatodairiškai grobuoniška danų kiaulininkų invazija į Lietuvą. Danijos vyriausybės finansuojami, naudodamiesi savo bankų lengvatiniais kreditais, danų kiaulininkai dar ir iš Lietuvos Vyriausybės gauna nuo 40 iki 60 proc. kiaulininkystės kompleksų įkūrimo išlaidoms padengti. A. Kubiliui teko pripažinti šį „valstybės paslaptimi“ laikytą faktą, kai apie jį prakalbo Ukrainos prezidentas. Ir administraciniu teismų nutartyse ėmė figūruoti nepastatyti kompleksai. Gal ir už juos jau gautos išmokos?
Keliolika milžiniškų danų pramoninės kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje, nepastatę nė vieno biogeneratoriaus, laistantys nenukenksmintas srutas, kaip ir stiklo plastiko gamykla „Danplastas“ Ringauduose, nė nesiruošia statyti filtrų teršalams sulaikyti, krosnių metano, sieros vandenilio ir amoniako dujoms sudeginti. Tačiau veržiasi statyti naujus kompleksus. O penktą kadenciją iš eilės socialdemokratų valdomame nedideliame Pakruojo rajone jie jaučiasi šeimininkais. UAB „Saerimner“ 2002 m. įsigytame ir naujomis kiaulidėmis išplėstame „Mūšos“ skyriuje 2010 m. srutos buvo laistomos 66 dienas ( 2005 m. – 21 dieną ). Jie rajone yra numatę vietas 26 naujiems kompleksams. Tikimės, kad planuojamų kompleksų išdėstymo schema liks tik popieriniu paminklu NEKOMPETENCIJAI IR VISIŠKAM NEIŠMANYMUI. Kadangi tiek rajono, tiek Aukščiausiosios valdžios instancijos, nesiskaitydamos su tūkstančiu pasirašiusių gyventojų nuomone, tik atsirašinėjo, jau septintus metus bylinėjamės teismuose, norėdami užkirsti kelią Pakruojo rajono savivaldybės tarybos grupiniam nusikaltimui ir ekologine katastrofa kelis rajonus geriamu vandeniu aprūpinančiam Stipinų vandens baseinui gresiančiai kiaulininkų invazijai.
Nors Lietuva 2001 m. ratifikavo Orhuso Konvenciją, daugiau teisių suteikiančią eiliniam žmogui, iki šiol dar nepateikti svarstymui visų su ja susijusių įstatymų pakeitimų projektai, todėl nei valdininkai, nei teismai visai neatsižvelgia į tūkstančių vietinių gyventojų nuomonę ir valią, tyrimais pagrįstus užsienio ir Lietuvos mokslininkų perspėjimus.
Pasibaisėtina smarvė ir tarša sklinda nuo visų danų kiaulynų ir srutomis laistomų laukų Kelmės rajone, Šiaulėnų miestelyje. Dvokia „Skabeikių“, „Lekečių“ kompleksai ir karstiniame Pasvalio rajone neleistinas didžiulis „Šalnaičių“ kompleksas. Visuose danų valdomuose kiaulių kompleksuose vyko dešimtys avarijų, slėptas epidemijos pavojus (kiaulių maras „Pasodėlės“ komplekse). Jos ypač pražūtingos tik 20 proc. intensyviai kertamų miškų teturinčiame Pakruojo rajone, kur žemė nebespėja apsivalyti nuo didžiulės integruotos taršos.
Mūsų valdžios privalo tarnauti ne svetimų valstybių kapitalui, o tinkamai atstovauti savos valstybės piliečių interesams.
Mes reikalaujame realios teisės gyventi savojoje žemėje, kvėpuoti švariu oru, gerti neužterštą vandenį.
Reziumuojame peticijos
r e i k a l a v i m u s :
1. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Vyriausybe ir Seime, nelaužykite Lietuvos Respublikai duotos priesaikos – saugokite Lietuvos žemių vientisumą. Turi būti išaiškinti, anuliuoti, paskelbti niekiniais nuo jų sudarymo dienos visi neteisėti sandėriai su užsieniečiais.

2. Neįsileiskite labiausiai taršių gamybos įmonių. Sustabdykite kompensavimą užsieniečių investicijoms ir sudarykite sąlygas Lietuvos piliečiams plėtoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą.

3. Nacionalizuokite visus neteisėtai išsidalytus, išgrobstytus, išvogtus Lietuvos turtus, reikalaudami asmeninės teisinės atsakomybės be senaties termino.

4. Jau veikiančioms įmonėms neleiskite didinti gamybinių pajėgumų, priverskite jas sumažinti taršą ir smarvę tiek, kad nekenktų gamtai, žmonių sveikatai ir gerovei.

Neįvykdžiusią aukščiau išvardytų reikalavimų Aukščiausiąją valdžią vertinsime kaip neteisėtą mokesčių rinkėją, ginančią tik savo ir finansinių rėmėjų bei užsienio kapitalo interesus.


[b]Autoriaus kontaktai:[/b]
Adresas: Upės 7a-8, Rozalimas
Telefonas: +37042143297

# Vardas Komentaras
1 T.Selickas
Aš noriu ir turiu teisę vaikščioti paeities Lietuvių iškovota žeme ir noriu prisidėti bent dalele, kad ir būsimiems Lietuviams ši galimybė būtų suteikta
2 Virgilijus
NE,:-tai kur auginsim žirgus Vytauto Didžiojo žygiui pakartot? Būkim LIETUVIAIS!
3 Bronislava
Nejaugi mažą tėvynę galima atiduoti srutoms laistyti, tarsi negalėtume rasti kitų būdų išgyventi.
4 Mantas
nebenoriu kad daugiau butu ta smarve mano kaime tu kiaulidziu
5 Daiva
Dėka šito verslo net kaimo žmonės gali pamiršti, kaip kvepia žolė ir žemė!
6 Edita
Nęsamonė parduoti savo Lietuvos žemę svetimšaliams.
7 Pranas
Aš prieš smarvę tautos ir gamtos panosėje, kaip kad buvo visoje sovietų okupuotos Lietuvos gražiausiose vietose kas 10 kilometrų. Jei kas važiuodavo tuomet keliu iš Varnių į Tverus, to negalėdavo nema
8 Dalija
esu prieš teršimą Lietuvos vardan pelno. Lietuva per maža, reikia plėst tokius verslus, kurie nedarko mūsų krašto
9 Tytuvėnų
Belenkaip smird čia nachui pas mus, dabar danų nekenčiu kaip ir lenkų.
10 I.
aš prieš verslą, kuris dergia žmonėms antgalvos
11 Dalius
 NE Lietuvos Respublikos žemių pardavimui svetimšaliams, kenksmingiausioms investicijoms, danų pramoninės kiaulininkystės plėtrai
12 rita
protėviai dėl žemės kovėsi,o mūsų karta TĖVYNĘ už popierius išdalins.
13 Medardas
Tėvynės be savos žemės nebūna. Pardavikas pats didžiausias Tėvynės priešas.
14 Saulius
Žiūriu danai ne tik delfinus žudo, bet dar lietuviams gyvenimą gadina ..
15 Audrius
Neišparduokime Lietuvos ir saugokime Lietuvos piliečių sveikatą.
16 Skaidre
Emigracija zudo valstybe. Ko siekiama? Isvaryti visus likusius gyventojus ir Lietuva paversti atlieku savartynu? STOP !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
17 Arentas
Baisi smarvė iš kiaulidžių, teršiami laukai ir Mūšos upė. Be to gali būti užteršti gruntiniai vandenys, nes pagal geologiją jie čia ima pradžią.
18 Gediminas
Jau ir taip labai daug lietuviskomis pavardemis perparduotarusam Zemaitijos, o Aukstaitijos vakaram.
19 Antanas
Pritariu piticijai.Reikalaujame vykdyti reikalavimus.
20 Artūras
ATSIBUSKIT... kiek dar galim kentėti valdžios patyčias...laikas pagaliau ginti tai ką dar turim...
21 Janina
tai gyvenimo ir mirties klausimas- mūsų vaikams ir anūkams

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1544)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (354)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (254)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų (172)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

P E T I C I J A Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų 2021 m. vasario 10 d., Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti vietos gyventojus su strateginiu ir seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso šito Grigiškių m. gyventojai pasigenda. Grigiškių seniūnas neatsižvelgia į miesto bendruomenės, seniūnaičių nuomonę, prašymus, nevyksta dialogas su gyventojais. Seniūnas pasižymi vienasmeniu, galima sakyti autokratišku valdymo metodu, kuris netenkina Grigiškių m. gyventojų. Seniūnijoje nėra informacijos sklaidos, visuomenei nepristatomi strateginiai ir seniūnijos metiniai veiklos planai, nėra veiklos tęstinumo bei veiklos ataskaitų pristatymo gyventojams, skiriami asignavimai, galimai, naudojami neefektyviai, neracionaliai ir neskaidriai, tikėtina seniūnas tinkamai nevykdo valstybės tarnautojo pareigų, neinformavo valstybinių institucijų apie Vokės upės ir Grigiškių tvenkinio apgailėtiną situaciją. Nėra tinkamo grįžtamojo ryšio ir kompetentingų bei konkrečių atsakymų į gyventojų paklausimus, tikėtina, kad seniūnija nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių, t.y. seniūnijai (seniūnui) pateikiami raštai/skundai/prašymai nėra registruojami, vengiama į juos atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais terminais. Gyventojai kantriai (jau daugiau nei 20 metų) laukia Grigiškių m. kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, apšvietimo, senų griuvėsių ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (poilsio zonos ir Grigiškių tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais. Grigiškių m. bendruomenė ilgai laukė ir nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Grigiškių m. seniūno Leonard Klimovič per eilę metų (ne)atliktus darbus, įvertinti jo kompetenciją ir atitikimą valstybės tarnautojui bei pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti keliamiems reikalavimams, galimus įgaliojimų viršijimus bei svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. П E T И Ц И Я Относительно (не)выполняемых обязанностей старoстой Григишкес Леонардом Климовичем 2021 г. февраль Роль старoсты связана с приближением административных и государственных служб муниципалитета к человеку, повышая их доступность для местной общины (населения). Старoста действует как посредник между муниципалитетом и местной общиной, тем самым приближая местное самоуправление к населению. В соответствии с Законом о местном самоуправлении Литовской Республики, старoста должен решать проблемы местных жителей, рассматривать их просьбы, жалобы, мобилизовать сообщество, знакомить местных жителей со стратегическим и годовым планом деятельности сенюнии, ответственно распоряжаться ассигнованиями, однако все это отсутствует. Старoста Григишкес не учитывает мнение и просьбы жителей, нет диалога с населением. Информация от старосты на территории сенюнии отсутствует, стратегические и годовые планы деятельности не предоставляются общественности, отсутствуют отчеты о деятельности старoсты, ассигнования распределяются, используются возможно неэффективно, нерационально и непрозрачно. Отсутствует обратная связь, грамотные и конкретные ответы на запросы жителей, вероятно, что старoста не соблюдает правила подготовки документов, утвержденные правовыми актами Литовской Республики, т.е. письма/ жалобы/просьбы не регистрируются, ответы на них не предоставляются в сроки, установленные правовыми актами Литовской Республики. Жители терпеливо, более 20 лет, ждали строительства дорог, улиц, тротуаров и дворов, устройства освещения, приведения в порядок старых руин и территорий, улучшения благосостояния общественных пространств (зоны отдыха и пруда в Григишкес), уважительного поведения и общения с жителями. Жители Григишкес долго ждали и заслуживают качественных решений Мы, ниже подписавшиеся, требуем учесть высказанные замечания, предлагаем оценить работу Леонарда Климовича и выполнение прямых обязанностей, которые не выполнялись на протяжении многих лет, оценить его компетентность и соответствие требованиям, предъявляемым к государственному служащему, а также функциям, изложенным в должностной инструкции, и рассмотреть возможность увольнения с занимаемой должности.