Už reformas ir jų baigimą

Atrodo problemos yra žinomos ir apie jas jau daugelį metų šnekama. Trumpai galėčiau išvardinti: Švietimo reforma, valstybės valdymo ir sveikatos apsaugos. Visos atliktos analizės reikalauja tam tikrų pokyčių ir neatidėliotinų veiksmų.
[b]Švietimas[/b].Tai, kad šioje srityje yra katastrofiška padėtis turbūt kiekvienam Lietuvos piliečiui aišku, tačiau lietuviui dar iki šiol nėra aišku, kodėl nieko nedaroma, kodėl nesugebama apsispręsti ir šią problemą spręsti iš esmės. Kas turi pasikeisti, kad pagaliau būtų imtasi veiksmų gerinti mūsų valstybės švietimo sistemą?
Jeigu norima įvesti mokamą mokslą, tai tebūnie, jeigu tai duos rezultatų.
[b]Valstybės valdymas[/b]. Tai, kad reikia gerinti valstybės valdymo aparatą, turbūt sutiksite. Biurokratų daugėja, o sprendimai priimami begalo ilgai ir kiekvienam žmogui tai tikrai kainuoja brangaus laiko. Valdžios pareiga atlikti išsamią studiją, kaip būtų galima tobulinti valstybės valdymo aparatą, bei taupyti biudžeto lėšas. Tačiau vėl gi, kodėl dar iki šiol nieko nebuvo daroma?
[b]Sveikatos apsauga[/b]. Ši sistema jautriausia ir turbūt labiausiai jaučiasi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Geriausi gydytojai išvažiuoja į užsienį, o pas mus yra didinamas popierizmas. Vis daugėja formalumų, kaip siuntimas pas kitus daktarus. Manau kiekvienam žmogui turi būt prieinama greta ir kokybiška medicininė pagalba. Nebūtinai reik gaut siuntimą norint tikrintis sveikatą. Juk žmogaus negalima atbaidyti begaliniu popierizmu, jeigu jis nori tikrintis sveikatos.

[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=43]Peticijos aptarimas[/url]

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Liepa ... Keista,kad vyras sulaukęs 25 m.moka tik keiktis. Aš už tai, kad būtų gera ir lengviau gyvent. ti

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.