Skundas Dėl vartojimo kreditų įstatymo

0 PARAŠAI

Adresuota: LR seimui.
Kategorija:

Visų FIZINIŲ kreditorių vardu (fiziniu asmenų, kurie išduoda asmenines paskolas), Aš, Roland Butkevič, reiškiu skundą, prieš Vartojimo Kredito įstatymo kelis punktus ir Lietuvos Banką, kaip šio įstatymo prižiūrimąją instituciją - kuri išduoda licenzijas verstis kreditų verslu Lietuvoje.

Pirma - manau jog tai nesąžininga konkurencija ir rinkoje bandoma pašalinti visus mažus žaidėjus.

Antra - pasakykite kodėl aš, turėdamas savo ASMENINIŲ, sunkiu prakaitu uždirbtų pinigų, negaliu, būdamas fiziniu asmeniu, disponuoti savo pinigais kaip noriu, o šio atveju - skolinti kitiems žmonėms ir suteikti jiems paskolą? Prisiminkime senovės laikus, visada buvo kreditoriai, kurie skolino pinigus kaip už užstatą, taip ir be jo. Jiem gi nereikėjo juridinio asmens statuso? Tai kodėl, ir taip mažas pajamas gaunančius, sąžiningus piliečius, bandoma pasmaugti ir neleisti jiems uždirbti su neatitinkančiu tikrovės įstatymu? Bandykite dar uždrausti fiziniams asmenims išvis verstis bet kokia veikla, žudykite jau tada bet kokį smulkų verslą - ar tai bobutę, kuri pardavinėja pomidorus turgujė, ar tai ūkininką, kuris augina savo daržoves, bet bus priverstas pirkti visą tai iš ES šalių.

Trečia - įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad kreditus negali teikti fiziniai asmenys, bet neparašyta KODĖL TAIP YRA. Gerai, mes teiksime tada paskolas, o ne kreditus. Ar tai bus skirtumas? Kodėl ir valstybė, ir Lietuvos bankas, kaip pavaldus valstybei organas, bando kontrolioti kiekvieną žmogaus veiklą, ir bando vis pasmaugti žmogų? Kol taip bus, nenustebkite, kodėl dauguma žmonių galvoja apie emigravimą iš Lietuvos. Nes tik čia, įstatymai išleidžiami ne tam, kad palaikyti žmogų ir jam padėti, o tam, kad dar labiau jį įvaryti į skolas ir pasipelnyt iš jo.

Ketvirta - kodėl prieš pusmetį, VMI įstatymiškai leido teikti paskolas (ne kreditus), o dabar staiga uždraudžia be jokių paaiškinimų? Vėl matosi, aiški Valstybės pozicija šio klausimu: "Tiesiog paima šluotą ir daro tvarką" - O gal mes, fiziniai asmenys nenorime kad mus šluotu ir darytu "TOKIĄ TVARKĄ" . Jūs uždraudžiate mums daryti tai, ką mes visada darėme. Kodėl mums (o fizinių asmenų, kurie skolino pinigus buvo apie 60 tik oficialiomis duomenimis) mušate žėmę iš po kojų, juk daugumai tai buvo pagrindinis pajamų šaltinis? O dabar jį atemė Valstybė. Ir tokiais momentais galvoji, ar taip jau Valstybė rūpinasi manimi? Suprantama, nereikia klausti ką Valstybė gali padaryti dėl tavęs, klausk ką tu gali padaryti dėl Valstybės - bet , atsiprašau, dėl tokios Valstybės, kuri ne tai, kad nieko tau nedaro, o daro tau tik blogiau, ar norėtųsi, jai daryti kažką geriau?

Ir tai tik aisbergo viršūnė. Mes turime didelę problemą ir šitą problemą reikia kaip nors spręsti. Antraip, smulkus verslas tiesiogine to žodžio prasme - bėgs iš Lietuvos ir kurs savo kapitalą ir verslą kitose, labiau demokratiškose Valstybėse, kurios ĮSTATYMŲ LEIDĖJAI rūpinasi ne tik savo kišėnėmis ir savo nauda - bet ir sugeba bent jau kažką padaryti dėl tautos. Dėl savo tautos...

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (130)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.