Vienas kraujo donoras - vienas tyrimas

0 PARAŠAI

Kategorija:

VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ pateikiamais duomenimis, hepatitu užkrėstų donorų Lietuvoje yra 10 kartų daugiau nei Estijoje ir net 17 kartų daugiau nei Lenkijoje. Lyginant su kitomis valstybėmis, skaičiai kelia dar didesnį nerimą: šio viruso paplitimas tarp mūsų šalies donorų yra 95 kartus didesnis negu Italijoje arba Ispanijoje ir net 375 kartus didesnis negu Vokietijoje.

Pasaulinei hepatito dienai skirtoje diskusijoje dalyvavę specialistai išskyrė keletą tokios situacijos priežasčių. Viena jų – tai, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, reglamentuojantis donorų kraujo tyrimų tvarką, neįpareigoja kiekvieno donoro kraują tirti individualiai. Todėl kai kuriose įstaigose prieš tyrimą viename mėgintuvėlyje sumaišomas kelių ar net keliolikos donorų kraujas. Specialistai teigia, kad tokiu atveju gali sumažėti tikimybė aptikti virusus. O tai gali lemti donoro kraujo gavėjo užkrėtimą virusinėmis ligomis, tarp jų – ir hepatitu C.

2010 m. buvo sukurta peticija „Neleiskime taupyti mūsų gyvybės sąskaita“, kurioje buvo iškelta nesaugių kraujo donorų tyrimų problema, turinti įtakos žmonių užkrečiamumui hepatito virusu. Peticijoje buvo kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir prašoma įteisinti tik individualius donorų kraujo tyrimus, įpareigoti kraujo centrus saugoti donorų kraujo mėginius bei skatinti neatlygintiną kraujo donorystę.

Su analogiškais prašymais į SAM buvo kreiptasi ir 2011 m., kai Lietuvos infektologų draugija, Lietuvos gastroenterologų draugija, Nacionalinis kraujo centras ir Lietuvos laboratorinių tyrimų asociacija parengė raštą, kuriame buvo teikiama rekomendacija tiksliai reglamentuoti kraujo ištyrimo tvarką, t. y., nustatyti, kad donorų kraujas būtų tiriamas tik individualiai, o ne supilant daug skirtingų kraujo mėginių į vieną mišinį. Taip pat buvo siūloma kaupti donorų duoto kraujo mėginius – tam, kad kilus įtarimų, galima būtų sužinoti, ar užkrėtimas įvyko perpylimo metu, ar ne.

Nepaisant šių veiksmų, į rekomendacijas sureaguota nebuvo. Todėl šią vasarą sveikatos specialistai vėl grįžo prie kraujo donorystės problemų. Pasaulinės hepatito dienos išvakarėse įvyko diskusija „Virusiniai hepatitai – nematoma grėsmė, esanti arčiau nei manome“, kurios dalyviai buvo vieningi: privaloma užtikrinti, kad į nelaimę pakliuvusiam žmogui būtų perpiltas virusu neužkrėstas kraujas, o to siekti įmanoma, įteisinus tik individualų donorų kraujo tyrimą.

Atsižvelgdami į šią situaciją, kviečiame Lietuvos žmonių sveikatai neabejingus piliečius pasirašyti peticiją, kuria kreipiamės į atsakingus Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus, prašydami užtikrinti saugesnę visų mūsų ateitį ir įteisinti tik patį patikimiausią donorų kraujo tyrimo būdą – kiekvieną mėginį tirti individualiai.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (113)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.