Vienas kraujo donoras - vienas tyrimas

VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ pateikiamais duomenimis, hepatitu užkrėstų donorų Lietuvoje yra 10 kartų daugiau nei Estijoje ir net 17 kartų daugiau nei Lenkijoje. Lyginant su kitomis valstybėmis, skaičiai kelia dar didesnį nerimą: šio viruso paplitimas tarp mūsų šalies donorų yra 95 kartus didesnis negu Italijoje arba Ispanijoje ir net 375 kartus didesnis negu Vokietijoje.

Pasaulinei hepatito dienai skirtoje diskusijoje dalyvavę specialistai išskyrė keletą tokios situacijos priežasčių. Viena jų – tai, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, reglamentuojantis donorų kraujo tyrimų tvarką, neįpareigoja kiekvieno donoro kraują tirti individualiai. Todėl kai kuriose įstaigose prieš tyrimą viename mėgintuvėlyje sumaišomas kelių ar net keliolikos donorų kraujas. Specialistai teigia, kad tokiu atveju gali sumažėti tikimybė aptikti virusus. O tai gali lemti donoro kraujo gavėjo užkrėtimą virusinėmis ligomis, tarp jų – ir hepatitu C.

2010 m. buvo sukurta peticija „Neleiskime taupyti mūsų gyvybės sąskaita“, kurioje buvo iškelta nesaugių kraujo donorų tyrimų problema, turinti įtakos žmonių užkrečiamumui hepatito virusu. Peticijoje buvo kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir prašoma įteisinti tik individualius donorų kraujo tyrimus, įpareigoti kraujo centrus saugoti donorų kraujo mėginius bei skatinti neatlygintiną kraujo donorystę.

Su analogiškais prašymais į SAM buvo kreiptasi ir 2011 m., kai Lietuvos infektologų draugija, Lietuvos gastroenterologų draugija, Nacionalinis kraujo centras ir Lietuvos laboratorinių tyrimų asociacija parengė raštą, kuriame buvo teikiama rekomendacija tiksliai reglamentuoti kraujo ištyrimo tvarką, t. y., nustatyti, kad donorų kraujas būtų tiriamas tik individualiai, o ne supilant daug skirtingų kraujo mėginių į vieną mišinį. Taip pat buvo siūloma kaupti donorų duoto kraujo mėginius – tam, kad kilus įtarimų, galima būtų sužinoti, ar užkrėtimas įvyko perpylimo metu, ar ne.

Nepaisant šių veiksmų, į rekomendacijas sureaguota nebuvo. Todėl šią vasarą sveikatos specialistai vėl grįžo prie kraujo donorystės problemų. Pasaulinės hepatito dienos išvakarėse įvyko diskusija „Virusiniai hepatitai – nematoma grėsmė, esanti arčiau nei manome“, kurios dalyviai buvo vieningi: privaloma užtikrinti, kad į nelaimę pakliuvusiam žmogui būtų perpiltas virusu neužkrėstas kraujas, o to siekti įmanoma, įteisinus tik individualų donorų kraujo tyrimą.

Atsižvelgdami į šią situaciją, kviečiame Lietuvos žmonių sveikatai neabejingus piliečius pasirašyti peticiją, kuria kreipiamės į atsakingus Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus, prašydami užtikrinti saugesnę visų mūsų ateitį ir įteisinti tik patį patikimiausią donorų kraujo tyrimo būdą – kiekvieną mėginį tirti individualiai.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.