Už Panevėžio "Aukštaitijos" futbolo stadiono rekonstrukciją

0 PARAŠAI

Kategorija:

Panevėžio "Aukštaitijos" futbolo stadionas jau kelinti metai neatitinka UEFA reikalavimų. 2011 metais futbolo klubui "Ekranas" buvo padaryta išimtis ir leista Čempionų lygos ir Europos lygos rungtynes žaisti neatitinkančiame reikalavimų stadione. 2012 metais tokia išimtis daroma jau nebuvo. Naivu tikėtis, kad 2013 metais "Ekranui" bus leista žaisti aptriušusiame "Aukštaitijos" stadione. Rekonstravus stadioną, jame galėtų žaisti ne tik "Ekranas", bet ir Lietuvos rinktinė. Tam, kad stadionas atitiktų reikalavimus reikia apie 4 mln. litų stadiono rekonstrukcijai. Tokių pinigų Panevėžio miesto savivaldybė skirti neturi galimybės. Pinigus įmanoma gauti iš Finansų ministerijos Valstybės investicijų programos. 4 mln. litų nesudaro net 1 proc. programai 2012 metams skirtų pinigų. 2012 metų pavasario pabaigoje Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras, kuris yra atsakingas už stadioną parašė projektą dėl stadiono rekonstrukcijos, tačiau iki šiol jokio atsakymo iš finansų ministerijos nėra gavęs.
Raginame visus neabejingus ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos futbolui pasirašyti šią peticiją. Tikimės, kad Finansų ministerija ne tik ras laiko atsakyti į pateiktą projektą, bet ir rasti lėšų projekto finansavimui.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Dainius M... Stadioną būtina atnaujinti. Ne tik futbolui. bet ir lengvajai atletikai.
2 Dainius M... Stadiono atnaujinimas būtinas norint pritraukti kitų investicijų į Panevėžį, taip pat padidinti atvykstančiųjų iš užsienio srautą.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.