Spalio 29 d. Lenkijos Aukščiausiasis teismas nusprendė išplėsti „religinių jausmų įžeidimo“ teisinę sąvoką taip, kad prieš teismą vėl stotų roko grupės „Behemoth“ vokalistas A.Darskis. 2007 m. Koncerto Gdynėje metu jis įvardino Katalikų bažnyčią „žudikiškiausia sekta“, o Bibliją - „melų pilna knyga“, ir perplėšė jos egzempliorių. Tų metų liepą organizacija, pasivadinusi „Visaliaudiniu gynybos nuo sektų komitetu“, išplatino Lenkijos pareigūnams sąrašą muzikos grupių, kurios, anot jų, propoguoja satanizmą savo dainose. „Iki šiol nebuvo aišku, kurios konkrečiai grupės propoguoja šias vertybes [satanizmą], todėl nežinodami šių faktų pareigūnai leido joms koncertuoti [...]. Mes nutarėm jiems padėti,“ - tada kalbėjo spaudai R.Nowakas, visiškai įsitikinęs, kad valstybė turi įsikišti drausdama nekrikščionišką rokenrolą. Kaltinimai sąraše atsidūrusios grupės „Behemoth“ vokalistui buvo pateikti, bet 2011 m. teismas jį visiškai išteisino. Pirmadienį juos atnaujinus, R.Nowakas atvirai džiaugėsi, kad „Visiems Lenkijos teismams buvo pasiųstas aiškus signalas, kad su religiniais jausmais reikės skaitytis“.

Mažesnė Lietuva skiriasi nuo Lenkijos tuo, kad neturi pasaulinio garso metalistų, bet jai netrūksta radikalių katalikybės gynėjų. Prieš pat rinkimus nuvilnijo isterija dėl tariamai šventvagiško R.Castelluci spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“; ironiška, kad mons. A.Svarinską ir jo bendratikius protestuoti prie Valstybinio dramos teatro paakino straipsnis F.Kauzano, 1987 m. sukūrusio dokumentinį filmą „Kas jūs, kunige Svarinskai?“, kuriame šis dvasininkas užsipuolamas už antitarybinę veiklą. Protestuotojai pasitiko teatro žiūrovus kiaušiniais (savo tinklaraštyje juos mėtęs gyrėsi dešinysis radikalas J.Panka) ir transparantu, simptomiškai skelbiančiu „Kastelučis satanistas“. Ne mažiau kurioziškai atrodo Lietuvos egzorcistų [dvasininkų, išvarinėjančių piktąsias dvasias] asociacija, 2009 m. pasižymėjusi dėmesiu roko festivaliui „Velnio akmuo“. „Tenka apgailestauti, kad ne visada vietos savivalda įsigilina į renginių, kuriuos remia ir palaiko, esmę”, - rašė egzorcistai savo atsišaukime. Ypatingą nerimą jiems kėlė grupė „Sepultura“: „Tai satanistinės krypties roko grupė, kurios pats pavadinimas sukelia neigiamų asocijacijų – supultura reiškia „kapas“. Kyla klausimas, kas ką nori palaidoti?“ - tai maždaug iliustruoja šį mąstymo standartą. Kompiuteriniai žaidimai ir siaubo filmai, jogos praktikos ir erotika – jų akimis visa tai šėtoniškas sąmokslas, bekūnių velnių spectarnybos veikla. Ne tik dainos, bet ir knygų paragrafai gali būti slaptais užkeikimais, kuriais užsislaptinę burtininkai užsiundo piktąsias dvasias (kun. E.Rinkevičius apie V.Megrė). Kaip ir Lenkijoje, lietuvių klierikalai platino brošiūrą, kurioje tikintiesiems sakoma, kad tai viena, tai kita populiari emblema turi slaptą velnišką prasmę: šalia svastikos išrikiuojami anarchistų judėjimo simbolis, kinų jing ir jang ženklas, senovės egiptiečių skarabėjas, mėlynas drugelis, galop vienaragis, figūruojantis taip pat ir Lietuvos prezidento herbe iš dešinės nuo skydo. Kita vertus, tokia antgamtinių jėgų apsuptis kelia mažiau nuostabos žinant, kad nuo 2009 m. Vilniaus rajono savivaldybės priimtu intronizacijos aktu Jėzus Kristus tapo jos karaliumi.

Ne paslaptis, kad gausus Lietuvos gyventojų procentas įvardina save katalikais suvokdami tai kaip kultūrinę, o ne religinę identifikaciją, t.y. iš konservatoriškų paskatų – vertindami religiją pozityviai tiesiog dėl to, kad nenori jos griauti savo atsiribojimu. Tuo tarpu pati Katalikų bažnyčia noriai vaduojasi iš kompromisų su pasaulietine Lietuvos kultūra: vyskupas J.Boruta šiais metais vykusiame sakralinės muzikos festivalyje „Ave Maria“ sutrukdė atlikti dainas, parašytas pagal Maironio eilėraščius, įskaitant „Lietuva brangi“. Vilniaus rajono savivaldybės monarchas nevargsta skaitytis ir su Vilniaus universiteto autonomija: jo Šv. Jonų bažnyčioje neatsirado vietos ir laiko B.Kutavičiaus oratorijos premjerai, nes universiteto administracija saugo šios vietos religinį statusą taip pat, o gal ir labiau už dvasininkus.

Prie ko gali privesti nuo tikrovės atitrūkusi ar tiesiog ciniškoms manipuliacijoms pasidavusi religinė vaizduotė, liudija JAV devintajame dešimtmetyje nuskambėjusios „satanistinio ritualinio smurto“ bylos, kai psichiškai sergantys žmonės, kurstomi suinteresuotų psichoterapeutų, apkaltindavo ištisas miestelių bendruomenes pedofilija ir daugybinėmis ritualinėmis žmogžudystėmis. Susirūpinimas, kurį reiškiame, gali būti ir pavėluotas žinant mastą ir pobūdį interneto konspirologijos, kuri ištisai nuausta iš šmeižto ne tik prieš politinę klasę, bet ir prieš sekuliarią kultūrą reprezentuojantį estrados, kinematografo, Lietuvos atveju ir teatro meną. Nepakantumas ir pakrikusi vaizduotė, lydinti radikalias šiuolaikinio religingumo formas, tik papildomai iliustruoja tai, kas akivaizdu: krikščionybės, kaip ir islamo, doktrinos negali būti laikomos viešosios moralės turiniu. Jei stengiamasi pajungti sekuliarios demokratijos institucijas, kad jos veiktų tildydamos katalikybės kritikus ir šiaip kitatikius, juo labiau šaukiantis prieš juos represijų, būdingų autoritariniams, totalitariniams režimams, - tokia praktika pateisina grupės „Behemoth“ išreikštą krikščionybės atmetimą. Demokratinė valstybė turi garantuoti, kad ateistui liktų vietos po saule, net jei kuri nors toje valstybėje paplitusi religija moko kitaip.

Tikėtina, jog pasaulinio garso muzikanto teisinis persekiojimas turės tarptautinį atgarsį, kurio kontekste Lietuva galėtų nebūti paskutinė.

Manydami, kad klierikalų aktyvizmo poveikis Lenkijos demokratijai yra panašus į tai, ką matome Lietuvoje, reiškiame solidarumą su teisiškai persekiojamu atlikėju ir kviečiame Lietuvos respublikos Prezidentę, Europarlamento narius, politikus, visuomenės veikėjus padaryti tą patį. Tai padėtų Lietuvai įsitvirtinti kaip sekuliariai šaliai ne tik kaimynų, bet visų pirma savo pačios akyse.

• 0
• 0
• 2K
• Komen. (6)
• Kopijuoti nuorodą