Dėl pagrobtos mergaitės

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui

Nuo šturmo Garliavoje, Klonio gatvėje 2012 05 17 jau prabėgo daugiau nei devyni mėnesiai, o mes vis dar neturime jokios patikimos informacijos apie pagrobtos mergaitės fizinę ir psichinę būklę, gyvenimo sąlygas. Rašome raštus į visas įmanomas institucijas, tačiau gauname tik tuščius atsirašinėjimus. Negalime pasitikėti formaliais raštais, nes institucijos yra suinteresuotos slėpti savo darbo broką ir darbuotojų nusikalstamas veikas. Aiškiai matėme, kaip prieš mergaitę ir taikius žmones buvo naudotas smurtas, tačiau policija, prokuratūra ir vaiko teisių apsaugos tarnyba to netiria. Turime pagrindo manyti, kad mergaitės situacija yra labai bloga, nes per šį laikotarpį nematėme jokių įrodymų, kad yra kitaip. Jei būtų priešingai – žiniasklaida būtų pilna patikimų vaizdų. Keli sufalsifikuoti vaizdo įrašai, nuotraukos ir angažuotų žurnalistų keisti straipsniai tik patvirtina mūsų įtarimus. Iki šiol su mergaite neleista susitikti nei vienam žmogui, kurio liudijimu galėtume pasitikėti. Seneliai, kurie augino mergaitę septynis iš aštuonių jos gyvenimo metų, turi bylinėtis vilkinamame teisme, kad galėtų pamatyti savo anūkėlę.
Kadangi praeitos kadencijos Seime jau buvo toks precedentas, prašome deleguoti vieną ar kelis Seimo narius susitikti su Deimante Kedyte. Šiais Seimo nariais mes pasitikime, jie matė mergaitę, todėl galės ją atpažinti. Jie galės teisingai paliudyti apie mergaitės būklės pasikeitimus. Taip pat prašome įtraukti vieną ar kelis visuomenėje žinomus nepriekaištingos reputacijos žmones, kurie pažinojo mergaitę ir su ja bendravo.
Siūlomi Seimo nariai: Rytas Kupčinskas, Algirdas Vaclovas Patackas, Jonas Varkala.
Siūlomi žinomi garbingi žmonės: sesuo Nijolė Sadūnaitė, kunigas Robertas Grigas, fotodailininkas Juozas Valiušaitis, režisierė Neris Karpuškaitė – Akelaitienė.
Šis susitikimas su mergaite leistų sužinoti tiesą ir nutiesti kelią specialiai supriešintos visuomenės sutaikymui. Tikime jūsų gera valia.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupė ir kiti neabejingi Lietuvos žmonės.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.