"Mikriukai" Vilniuje, arba kreipimasis dėl neteisėtų Vilniaus m. savivaldybės veiksmų

0 PARAŠAI

Kategorija:

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į nesąžiningą, nelegalų ir kenkėjišką Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, kuriuo iš miesto gatvių išvaromos privačių maršrutinių taksi įmonės. Sutartys su privačiais vežėjais nuo liepos 1d. nutraukiamos nepagrįstai, o bendra savivaldybės propaguojama koncepcija, kaip reikėtų organizuoti miesto transportą, prasilenkia su visais pagrindiniais šalies įstatymais, įskaitant Lietuvos konstituciją.

Konstitucijos 46 straipsnis teigia, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; įtatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, o valstybė gina vartotojo interesus.

Ne tik konstitucija, bet ir Lietuvos Konkurencijos įstatymas draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Konkurencijos įstatymo II skirsnio 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atliekant veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą.

Vilniaus savivaldybė, kėsindamasi iš miesto centro išstumti privačius vežėjus, atlieka šiuos nelegalius veiksmus:

1. Monopolizuoja rinką. Savivaldybės nutarimas nuo š.m. liepos 1d. uždrausti privačioms įmonės vežti keleivius jų įprastais maršrutais yra aiškus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ protegavimas ir tiesioginis rinkos monopolizavimas, naikinant keleivinio transporto alternatyvas Vilniaus mieste.
2. Nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje. Privatūs vežėjai išstumiami iš Vilniaus miesto centro, į savivaldybės nustatytas teritorijas, nepateikiant jokių šį sprendimą pateisinančių priežasčių. Reikalavimas, kad visi maršrutiniai taksi atitiktų naujus, savivaldybės subjektyviai nustatytus dizaino kriterijus taip pat yra nepagrįstai varžantis vežėjų galimybės veikti rinkoje, ir prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams.
3. Pažeidžia vartotojų interesus. Gyventojams neleidžiama rinktis, kokiu transportu jie nori naudotis.

Visi šie veiksmai atliekami sąmoningai ir kryptingai, siekant aukščiau išvardintų tikslų: monopolizuoti rinką, kurioje UAB „Vilniaus viešasis transportas“ būtų vienintėlis žaidėjas.

Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 51-1392) nuostatas, Vyriausybės atstovui yra pavesta prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Raginame Jus atlikti savo pareigą ir apginti Vilniaus gyventojus nuo savavališkų ir neteisėtų savivaldybės veiksmų.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Aleksandra Več... žingsnis atgal, tokiais tempais su arkliukais greit vėl pradėsim važinėt :)
2 Vilma Šim... "mikriukai" turi keleivių ir tai įrodo, kad keleivių poreikius mikriukai labiau pateisina
3 Vitalija Der... tik su 71 mikroautobusu galiu nuva=iuoti iki darbo , nes nuo 42 autobuso stotelės reikėtų eiti 1.5 km.
4 Ona S.... Tik mikriukais nuvažiuoju kur reikia ir visada laiku.
5 Pranciška Reg... Neleiskime savivaliauti Vilniaus savivaldybei kuriant monopolijas.
6 Kristina Ban... manau =mogus turi tureti teise kokiu viešuoju transpotu nauduotis
7 elvyra A... tiek "mikriukai" tiek privatūs autobusai yra reikalingi Vilniuje. dažnai važinėja, patogu bei greita. jie būtinai reikalingi. kas per monopolijos įvedimas?
8 Silvija Pil... Su mikriukais vazineju labai daznai, tai yra patogi susisiekimo priemone.
9 Gražina Juz... Mikroautobusai - labai patogu. Padengia kai kuriuos maršrutus, kur kitas miesto transportas arba nevažiuoja arba labai retai. Be to-viešojo transporto grafikai labai nepatogūs.
10 Č. Arb... Būtini ,,mikriukai" Vilniuje. Dėka jų sutaupomas mums brangus laikas.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.