Prašome nenutraukti baleto „Dezdemona“ gyvavimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

Prieš kurį laiką Lietuvos baleto gerbėjus ir profesionalus pasiekė žinia, kad 2013 metų pavasarį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) teks atsisveikinti su vienu išskirtiniausių repertuaro kūrinių – baletu „Dezdemona“. Tai, kad sceninį šio kūrinio gyvavimą ketinama baigti 27-uoju parodymu, liūdina ne tik baleto bendruomenę, bet ir žiūrovus. Todėl kreipiamės į LNOBT administraciją, prašydami dar sykį apsvarstyti šį sprendimą ir neišbraukti „Dezdemonos“ iš teatro repertuaro.

Natūralu, kad metams bėgant vienus spektaklius keičia kiti, nes LNOBT, kaip ir kiekviena meno įstaiga, siekia žengti koja kojon su šia diena, pateikti žiūrovams premjerų, neužsibūti praeityje. Tačiau ar verta tai daryti kokybiškų, originalių, vis dar aktualių ir „atviru nervu“ pulsuojančių spektaklių sąskaita? Ypač, jei kalbame apie baletą, statytą specialiai mūsų scenai, mūsų šokėjams?
Apžvelgę repertuarą, išvysime žymiai didesnių skaičių, nei minėtas 27. Tad ar „Dezdemonos“ skaitliukas taip pat neturėtų suktis ir toliau? Ar „Dezdemona“ nenusipelnė sulaukti kiek brandesnės sukakties?

„Nusipelnė“, – atsakytų spektaklyje šokantys baleto artistai, kurie šią istoriją scenoje kiekvienąsyk pasakoja taip jaudinančiai, lyg patys ją skaitytų pirmą kartą – visada įtaigiai, jautriai, be jokio rutinos šešėlio, kartais persekiojančio ilgamečius kūrinius.

„Nusipelnė“, – pasakytų ir kritikai, kurių dėmesio lauke šis spektaklis atsiranda net ir šiandien, po premjeros prabėgus ne vieneriems metams. Ar Helmutas Šabasevičius, šį sausį publikavęs naują „Dezdemonos“ recenziją, gaištų savo laiką straipsniui apie atgyveną? Vargu.

„Nusipelnė“, – įsitikinę ir žiūrovai, branginantys galimybę neperžengus nuosavos šalies ribų pamatyti novatorišką, gilų, aktualų meno kūrinį.

Savaime suprantama, kad LNOBT repertuaro formavimas – ne pageidavimų koncertas, ir kiekvienas, įsigeidęs to ar ano, negali ir neturi daryti jam įtakos. Vis dėlto, norėtųsi, kad sprendimas atsisakyti vieno ryškiausių baleto repertuaro veidų būtų dar sykį permąstytas.

Mes, šios peticijos autoriai – šokio meno mylėtojai-neprofesionalai, norime pabrėžti, kad peticija nesusijusi su jokiais perversmais, konfliktais ir kitokiomis negatyvo apraiškomis. Tai viso labo viešas būdas pasakyti LNOBT, kad baletas „Dezdemona“ yra reikalingas ir aktualus abiems pusėms – tiek žiūrovams, tiek šokėjams (kodėl gi nesukūrus tradicijos – minint premjeros datą, kiekvienais metais baletą parodyti gegužės 22 dieną?..).

Todėl labai prašome atsižvelgti į mūsų žodį ir neatimti galimybės kartu su talentingais baleto artistais pasinerti į mistišką „Dezdemonos“ sapną.

***
Daugiau informacijos apie baletą „Dezdemona“ LNOBT tinklalapyje: http://www.opera.lt/spektakliai/baletai/dezdemona

Minėta H. Šabasevičiaus 2013 m. recenzija:
http://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/Nepasiduok-Dezdemona

# Vardas Komentaras
1 Irina
Please keep this beautiful ballet in your repertoire
2 Eglė
Manau,kad šis spektaklis vertas žiūrovų dėmesio. Jis dar neatgyveno sau skirto laiko.
3 Ridas
Administracijai lengva "nuimti", bet ar jai paciai lengva butu SUKURTI?
4 Margarita
tai yra nuostabus kurinys!! pamokantis ir pritraukiantis daugelis ziurovu! prasau per asaras! NENUTRAUKIT!!!!!

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (761)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.