Dėl ligos pašalpos apmokėjimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

Darbas žmogui skirtas ne tik savęs įprasminimui,bet kartu ir šeimos išlaikymui,kuri yra LR dalis,o tai reiškia,kad ir ateitis.Per darbą,kiekvienas žmogus atskirai,o kartu ir kaip visuomenė,išlaikome savo valstybę,kuri turi užtikrinti atitinkamas sąlygas darbo išpildymui.
Priimtas ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 2000m.gruodžio 21d. Nr.IX-110,aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-09-01,14 straipsnis nurodantis ligos pašalpos dydį,t.y. 1 ir 2 dalimis. 1.,,Ligos pašalpa,kurią moka darbdavys dvi pirmasias kalendorines nedarbingumo dienas,negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio,apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.2.Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios(įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų,o nuo aštuntosios laikino nedarbingumo dienos-80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio",iškreipia valstybės požiūrį ne tik į žmogų,bet ir į darbininką,kuris per savo darbą išpildo išsaugo savo žmogiškumą.
Naujai priimta įstatymo redakcija iškreipia socialinio teisingumo principą,nes valstybė nusigręžia nuo žmogaus tuo momentu,kada jam labiausiai reikalinga parama ir rūpestis iš valstybės,kuriai per savo darbą žmogus tarnauja.Žmogus negalėdamas užtikrinti galimybės išlaikyti savo šeimos,eina prieš save patį,nes vengia gydytis,o tai verčia daryti priimtas įstatymas.Žmogaus kūnas yra instrumentas,kurio dėka jisai gali atlikti atitinkamą darbą,bet šis instrumentas privalo būti prižiūrimas ir tausojamas.Ši įstatymo redakcija verčia žmogų savimi nesirūpinti ir sergant eiti į darbą,o tai rizikuojama žmogaus gyvybe.
Europos socialinės chartijos 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Chartija Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuota 2001m.gegužės 15d.)nurodoma,kad žmogus susirgęs turi turėti teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą.
Todėl vadovaujantis Europos socialinės chartijos 3 straipsniu (Teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas) 1 dalies 2 punktu kur nurodoma,kad būtina "Priimti norminius aktus dėl darbo saugos ir sveikatos sąlygų", remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68str.1dalimi,nurodančiai,kad "Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams,Respublikos Prezidentui,Vyriausybei",Konstitucijos 33 str.3 dalimi,kuri nurodo ir leidžia piliečiams ruošti peticijas,LR Peticijų Įstatymu 1999m.liepos 7d.Nr.VIII-1313,įstatymas skelbtas:žin.,1999,Nr.66-2128,aktuali redakcija nuo 2008-03-27,r e i k a l a u j a m e:
kiek galima skubiau atstatyti buvusį Lietuvos Resapublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nurodantį ligos pašalpą mokėti nuo 80 iki 100 procentų.

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!