Klaipėdos miesto biudžetinių įstaigų buhalterijos CENTRALIZACIJAI- NE

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos keletas žmonių užsimojo centralizuoti savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymą.

Buhalteriai, įstaigų vadovai, bendruomenė - NEPRITARIA centralizacijai:

• 2003 metais buvo decentralizacija, nes buvusi centralizacija nepasiteisino, ir buvo šimtai argumentų, kodėl kiekviena įstaiga turi turėti savo buhalteriją pačioje įstaigoje, dabar vėl bandoma grąžinti nepasiteisinusią ir blogai veikiančią sistemą.
• 4-tus metus nuo 2010 m. įstaigos veikia pagal naujus apskaitos VSAFAS standartus, įstaigos nusipirko buhalterinės apskaitos programos pritaikytas naujiems VSAFAS standartams iš savo įstaigos lėšų, taip pat pirko kompiuterius, kursus, metodinę medžiagą, apmokymus, programos palaikymą – tai viso šito per vieną diena nebereikia ir vėl jau perkamos naujos programos, vėl naujai išmetami pinigai apmokymams, kursams, studijoms, įdiegimams, senų darbuotojų išeitinėms, patalpų įrengimui ir kitoms su tuo susijusioms nereikalingoms išlaidoms. Apmokyti ir gerai dirbantys darbuotojai bus „išmesti“ į gatvę ir papildys darbo biržos, o tuo pačiu ir pašalpos gavėjų gretas. Ar čia taupymas?!
• Įstaigų darbuotojams ir bendruomenei (darželius ir mokyklas bei kitus veiklos ir užimtumo centrus lankantiems vaikų tėvams) kils daug nepatogumų, kai kiekvienas turės važiuoti kažkur į Centralizuotą buhalteriją aiškintis konkrečiais jam rūpimais klausimais.
• Manome, kad centralizavus bus siekiama užvaldyti viešuosius pirkimus ir pirkti masiškai, o įstaigoms galbūt reikia kitokių paslaugų ir pirkimų. Centralizavus lengviau paslėpti neūkiškumo faktus, nes atlikti kiekvienos įstaigos auditą galima greitai ir operatyviai, o didžiulėje buhalterijoje tai taps neįmanoma. Gali būti, kad centralizavus, įstaigos nebeturės galimybės savarankiškai disponuoti joms skirtomis 2 % paramos lėšomis, nes įstaiga nežinos kiek ji gaus šių lėšų.
• Dabar veikiančia sistema yra patenkinti visų įstaigų bendruomenių nariai. Siekiant centralizaciją vykdyti be bendruomenės pritarimo kyla abejonių dėl jos skaidrumo. Gal yra išeikvotos Europos Sąjungos lėšos, o suinteresuoti asmenys centralizaciją siekia įgyvendinti prisidengdami taupymu. Taupyti galima ir kitais būdais. Klaipėdos mieste yra ne viena įstaiga, kuriose vyksta ugdymas ir yra išlaikoma administracija, o mokinių skaičius mažas.

Sustabdyti Centralizaciją reikalinga visuomenės parama. Kviečiame pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems. Parodykime, kad galime būti vieningi.

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.