Dėl medžių iškirtimo ant Gedimino kalno

28 PARAŠAI

Kategorija:

2013-tųjų metų balandžio 19-ta turi būti paskelbta kaip dar viena Lietuvos gedulo diena. Tą dieną buvo nukirstas paskutinis klevas ant Gedimino kalno Vilniuje. Tiesiog vienu ypu iš vilniečių ir ne tik jų buvo atimta galimybė matyti besikeičiantį Gedimino kalną įvairiais metų laikais, tai švelniai permatomą pro gležną pavasarinę žalumą, tai sodriai sužaliavusį ir teikiantį pavėsį lankytojams vasarą, tai nusidažiusį įvairiausiomis spalvomis rudenį, tai didingai baltą, stūgstantį tarp juodų medžių kamienų žiemą. Visas šis, lygus šventų girių iškirtimui, aktas buvo atliktas vadovaujant Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei. Kas suteikė jai teisę pradanginti tokią svarbią Vilniaus dalį? Nuo kada muziejininkai tapo kalnų šlaitų išsaugojimo specialistais? Kodėl pagrindinio Lietuvos piliakalnio priežiūra yra ne Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos jurisdikcijoje, o patikėta abejotinos kompetencijos įstaigai?

Todėl reikalaujame:

1. Kuo skubiau atimti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus teisę toliau prižiūrėti Gedimino kalną, kad neišvystume dar kokių nemalonių siurprizų;
2. Sudaryti nepriklausomą istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo specialistų grupę, kuri įvertintų, ar tikrai buvo būtina iškirsti medžius dėl kalno šlaitų saugumo, ar tikrai medžių būklė buvo tokia, kad juos reikėjo kirsti, o taip pat, ar negresia kalnui pavojus, jam esant be medžių.
3. Sudaryti nepriklausomą teisininkų grupę, kuri nustatytų, ar nebuvo Lietuvos nacionalinio muziejaus darbe, susijusiame su Gedimino kalno tvarkymu, sąmoningai ar dėl nekompetencijos atliekamos visuomenei kenksmingos veiklos;
4. Skubiai paruošti naują kalno apželdinimo projektą, prieš tai atlikus būtinus šlaitų sutvirtinimo darbus, visą tai skaidriai derinant su visuomene;
5. Apsodinti kalną būtina vėl klevais, kad būtų atstatytas jo buvęs paskutinis istorinis vaizdas ir nereikėtų į Vlado Drėmos „Dingusio Vilniaus“ albumą įtraukti dar vieno liūdno puslapio .

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Robertas
Medžiu naikinimas vyksta visoje Lituvoje. Panašiai pasielgė ir su Ukmergės piliakalniu. Labai gaila.
2 algis
kalnai kalnuoti,pakalnes nuplike... plikai nukirpt tokius barbarus,atimt teise gyvent ir lankytis Vilniuje.ko nepadare nei vokieciu,nei rusu okupantai padare savos kiaules.
3 Jovita
Lai buna nubausti tie kas ateme is manes vaikyste ('91) lai buna nubausti tie kas griauna mano šalį! Lai buna nubausti tie kas griauna mano miesta ir jo ilga istorija!
4 Aurius
NAcionalinio uziejaus vadove turetu buti nusalinta is pareigu.

Karių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, paleidimas namo savaitgaliais ir švenčių dienomis. (498)

B.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kariai, atliekantys privalomąją karinę tarnybą, dėl karantino Lietuvoje nėra išleidžiami net savaitgaliais namo, ir taip jau ketvirtas mėnuo. Kariams jau darosi psichologiškai sunku be namų ir artimųjų. Peticijos tikslas iškovoti, kad kariai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis būtų išleisti namo.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (130)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Vilniaus Naujamiesčio rajono žalios zonos išsaugojimas (29)

Tatjana. Adresuota: A.Vivulskio g., Vilnius

Prašome panaikinti šiuo metu patvirtintą 506-osios bendrijos projektą sumažinti kiemą, kuriuo dalijasi namų Muitinės g. 34, A. Vivulskio g. 31 ir 35, Savanorių pr. 6A gyventojai. 506-osios bendrijos nariai didelį kiemą nori sumažinti beveik trečdaliu – medžiais, krūmais apaugusią jaukią kiemo vietą paversti privačia automobilių stovėjimo aikštele. Nepaisant to, kad bendrijos sprendimas yra legalus, mes, bendro kiemo kaimynai, manome, kad jis yra prieštaraujantis mūsų sveikatai ir gerovei. Šis kiemas pritraukia daugybę įvairių žmonių. Šiltuoju metų sezonu ant suoliukų pilna bendraujančių senjorų, vasaros stovyklų vaikų, mažylius prižiūrinčių tėvų, žaidyvietėje ir ant žolės nuolat dūksta vaikai, paaugliai žaidžia futbolą, kiemas atviras, gyvas, bendraujantis, jungiantis. Mūsų kvartalo senjorai ir neįgalieji praleidžia nemažai laiko šiame kieme, nes neturi galimybės nueiti iki Vingio parko. Aplinkinių kiemų aikštelės uždaros, rakinamos, betonuotos, todėl čia suplūsta daugybė naujamiestiečių. Vis daugiau Europos miestų mažina automobilių kiekį, kuria žalias erdves gyventojams, didina parkų, žaidyviečių plotus. Norint pagerinti daugiabučių gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą, kiemuose įrengiamos sporto aikštelės, suoliukai, sodinami krūmai ir augalai. Džiaugdamiesi jūsų moderniu projektu ,,Mažiau ratų-daugiau batų!“, tikimės palaikymo ir prašome apsaugoti mūsų kiemo žalią erdvę – neleisti jos dalies paversti automobilių stovėjimo aikštele.