Dėl medžių iškirtimo ant Gedimino kalno

28 PARAŠAI

Kategorija:

2013-tųjų metų balandžio 19-ta turi būti paskelbta kaip dar viena Lietuvos gedulo diena. Tą dieną buvo nukirstas paskutinis klevas ant Gedimino kalno Vilniuje. Tiesiog vienu ypu iš vilniečių ir ne tik jų buvo atimta galimybė matyti besikeičiantį Gedimino kalną įvairiais metų laikais, tai švelniai permatomą pro gležną pavasarinę žalumą, tai sodriai sužaliavusį ir teikiantį pavėsį lankytojams vasarą, tai nusidažiusį įvairiausiomis spalvomis rudenį, tai didingai baltą, stūgstantį tarp juodų medžių kamienų žiemą. Visas šis, lygus šventų girių iškirtimui, aktas buvo atliktas vadovaujant Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei. Kas suteikė jai teisę pradanginti tokią svarbią Vilniaus dalį? Nuo kada muziejininkai tapo kalnų šlaitų išsaugojimo specialistais? Kodėl pagrindinio Lietuvos piliakalnio priežiūra yra ne Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos jurisdikcijoje, o patikėta abejotinos kompetencijos įstaigai?

Todėl reikalaujame:

1. Kuo skubiau atimti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus teisę toliau prižiūrėti Gedimino kalną, kad neišvystume dar kokių nemalonių siurprizų;
2. Sudaryti nepriklausomą istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo specialistų grupę, kuri įvertintų, ar tikrai buvo būtina iškirsti medžius dėl kalno šlaitų saugumo, ar tikrai medžių būklė buvo tokia, kad juos reikėjo kirsti, o taip pat, ar negresia kalnui pavojus, jam esant be medžių.
3. Sudaryti nepriklausomą teisininkų grupę, kuri nustatytų, ar nebuvo Lietuvos nacionalinio muziejaus darbe, susijusiame su Gedimino kalno tvarkymu, sąmoningai ar dėl nekompetencijos atliekamos visuomenei kenksmingos veiklos;
4. Skubiai paruošti naują kalno apželdinimo projektą, prieš tai atlikus būtinus šlaitų sutvirtinimo darbus, visą tai skaidriai derinant su visuomene;
5. Apsodinti kalną būtina vėl klevais, kad būtų atstatytas jo buvęs paskutinis istorinis vaizdas ir nereikėtų į Vlado Drėmos „Dingusio Vilniaus“ albumą įtraukti dar vieno liūdno puslapio .

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Robertas K... Medžiu naikinimas vyksta visoje Lituvoje. Panašiai pasielgė ir su Ukmergės piliakalniu. Labai gaila.
2 algis a... kalnai kalnuoti,pakalnes nuplike... plikai nukirpt tokius barbarus,atimt teise gyvent ir lankytis Vilniuje.ko nepadare nei vokieciu,nei rusu okupantai padare savos kiaules.
3 Jovita B... Lai buna nubausti tie kas ateme is manes vaikyste ('91) lai buna nubausti tie kas griauna mano šalį! Lai buna nubausti tie kas griauna mano miesta ir jo ilga istorija!
4 Aurius B... NAcionalinio uziejaus vadove turetu buti nusalinta is pareigu.

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.

Dėl COVID- 19 Griežtų apribojimų įvedimas Lietuvoje

Vika. Adresuota: SAM

Dėl nevaldomai augančio užsikrėtusių skaičiaus Europoje imtis griežtų apribojimų: - keliauti - suteikti galimybę dirbti iš namų (jei tai yra įmanoma) - uždaryti mokyklas ir darželius - suteikti vienam iš tėvų galimybę būti su vaiku/ais - suteikti galimybę mokytis iš namų - atšaukti visus viešus renginius, kuriuose yra daugiau nei 100 žmonių. - karantino laikymasis asmenims grįžusiems iš keliauti nerekomenduojamų šalių - karantino nesilaikantiems taikyti atsakomybę, kurią numato Bk. 135 str. - suteikti galimybę tirtis dėl COVID-19 visiems, to norintiems už savas lėšas - suteikti galimybę gydymo įstaigoms nedarbingumo pažymėjimus išrašyt ar pratęst konsultuojant nuotoliniu būdu - suteikt galimybę gydymo įstaigoms receptus išrašyt nuotoliniu būdu