Ne tradicinių vertybių ir šeimos naikinimui

[/i]• Lietuvių šeima prarado savo 3metį sūnelį Didžiojoje Britanijoje, kai pasiskundė, jog jį darželyje sumušė 5metis.
• D. Britanijoje naujagimis atimtas iš mamos, nes ji blogai mokėsi ir galėjo ateityje emociškai sužeisti savo vaiką.
• Musulmonė mama neteko sūnaus Norvegijoje, kai jis iškrito iš sūpuoklių.
• Rusijoje vieniša mama neteko sūnelio, nes jos nuomojamas butas buvo per skurdus, vaikutis turėjo per mažai žaislų.
• Vokietijoje tėtis 7 dienas praleido kalėjime, nes neleido pradinukui lankyti seksualinio švietimo pamokų.
• Suomijoje 10metė mergaitė paimta iš šeimos po to, kai mama uždraudė jai valgyti saldumynus ir nutempė praustis.
• Norvegijoje, vien per penkerius metus (nuo 2007 iki 2011) iš šeimų buvo paimta 61 tūkstantis vaikų, iš jų apie 40 tūkstančių – galutinai, be sugražinimo tikriesiems tėvams.
(pavyzdžiai iš šalių, kur jau galioja JTO Agenda 21, vad. juvenilinė justicija)[i]

Mes, Lietuvos žmonės, neabejingi savo vaikų ir tautos ateičiai bei gerovei, [b]nenorime, kad tokie atvejai taptų mūsų realybe[/b]. Todėl [b]reikalaujame atmesti[/b] JTO Agenda 21 pagrindu sukurtus ir seimo narių O.Valiukevičiūtės ir R.Šalaševičiūtės pateiktus teisės aktus (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS, XIIP-317 2013-03-05, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 47(1), 56(1) straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTAS XIIP-321 2013-03-05) [b]kaip grubiai pažeidžiančius net keletą Lietuvos Konstitucijos Straipsnių ir žmogaus teises[/b]. Prisidengiant kilniu tikslu – „kova prieš smurtą prieš vaikus“, [b]siekiama įteisinti patį didžiausią smurtą prieš vaiką ir šeimą – savavališką ir nepagrįstą palengvintą vaiko paėmimą iš šeimos, grubų kišimąsi į šeimos gyvenimą[/b]. Užsienio patirtis rodo, kad panašių teisinių aktų priėmimas ir įgyvendinimas tampa laisvos prekybos vaikais ir nepagrįsto šeimų drąskymo įrankiu.

Įgyvendinus įstatymo pataisas, tėvai ir pedagogai neteks bet kokių emocinio ir fizinio poveikio priemonių, kurių trumpalaikis taikymas dėl objektyvių priežasčių vaiko elgesio korekcijos tikslais, nesukelia jokios žalos jo sveikatai ir pozityviajai raidai. [b]Vykdant šį įstatymą, vaiką dėl menkiausios priežasties bus galima paimti iš tėvų[/b], neatsižvelgiant į vaiko ir tėvų psichologinius – emocinius ryšius, prigimtinę teisę augti su tėvais, ir perkelti jį gyventi pas kitus globėjus, nors jie ir būtų tolimi vaiko etninei ir kultūrinei aplinkai.

Lietuvos atsakingos institucijos turėtų padėti šeimoms, suteikdamos psichologinę ir materialinę pagalbą, sukurdamos tėvystės įgūdžių ugdymo ir palaikymo sistemą, o ne koncentruotis į prievartinius poveikio mechanizmus. Mes jau turime Nepilnamečių apsaugos ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymus, kurių atsakingas vykdymas padėtų apsaugoti pačius pažeidžiamiausius visuomenės narius.

[b]Reikalaujame laikytis Lietuvos Konstitucijos, kurioje numatoma[/b]:
• [b]38 straipsnis - Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

• 13 straipsnis - Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje[/b]. – aktyviai dalyvauti ir vykdyti savo pareigas sugrąžinant į Lietuvą mažuosius Lietuvos piliečius, atimtus iš tėvų užsienyje (D. Britanijoje, Norvegijoje ir t.t.).

• [b]22 straipsnis - Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą[/b]. Seimo narių siūlomas įstatymas grubiai pažeidžia šį straipsnį, leisdamas socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims nepagrįstai kištis į šeimos gyvenimą.

• [b]26 straipsnis
Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus[/b]. Naujajame įstatyme ši teisė pažeidžiama, suteikiant teisę soc. darbuotojams nustatyti taisykles.

• [b]31 straipsnis
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius[/b]. Naujajame įstatyme numatoma, kad vaikai gali/turi skųsti savo tėvus.

Ir [b]nepamiršti, kad vis dar galioja 7 straipsnis: Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai[/b].

[/i]Daugiau informacijos apie bandomus priimti teisės aktus ir galimas to pasekmes, užsienio šalių patirtį, rasite Facebook grupėje „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“: https://www.facebook.com/groups/167792893379010/. Prisijunkite, domėkitės, diskutuokite!
[i]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Linas B... Okupacinės valdžios tarnų primetinėjami "įstatymai"- negaliojantys, tad teisę auklėti savo vaikus kaip aš noriu, pasilieku sau.
2 Rita G... valdzia vaiku neglobotu, o juos "perskirstytu". Nusprende,kad jus nevykes tevas- perduotu kitiems be teises daugiau matyt savo vaika. Norvegijos patirtis...
3 S.Sukys ... neleiskim valstybininkams diktatoriskai daryti kas jiems sauna i galva . Ginkim save pacius...ir vaikus savo !

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.