Tik individualus donorų kraujo tyrimas gali užkirsti kelią hepatitui C

3 PARAŠAI

Kategorija:

Patekus į avariją, patyrus traumą, gyvybę kartais išgelbėti gali laiku perpiltas kraujas. Niekas neapsaugotas nuo staigių nelaimių, taigi ir donorų kraujo gali prireikti kiekvienam. Bet nesuteikiama pakankamai garantijų, kad žmogui bus perpilta neužkrėsto kraujo, nes ne visos Lietuvos kraujo donorystės įstaigos donorų kraują tikrina pačiais jautriausiais metodais.

Žmonių sveikatai pavojų kelianti Lietuvos kraujo donorystės sistema jau atkreipė ir kitų valstybių dėmesį: Europos hepatito indekso lentelėje mūsų šalis – paskutinėje vietoje. Taigi dabar pirmaujame jau ne tik savižudybių ar mirtinų eismo įvykių reitinguose, bet ir kaip hepatito C lyderiai.

Taip nebūtų, jeigu kraujo donorystės įstaigos privalėtų taikyti tik patį patikimiausią – individualų tyrimą, kai kiekvieno donoro kraujo mėginys yra tiriamas atskirame mėgintuvėlyje. Kol tai neprivaloma, kai kur donorų kraujas tiriamas mišinyje, į vieną mėgintuvėlį supylus kelių ar net keliolikos donorų kraujo mėginius. Kaupinyje įsimaišęs užkrėsto kraujo mėginys gali būti palaikytas tinkamu perpylimui, nes nepakankamai jautrus tyrimas tiesiog neaptiks viruso. Todėl kyla pavojus, kad ligoninėse pacientams bus perpilta hepatitu C ar kitu pavojingu virusu užkrėsto kraujo.

Jau ilgą laiką Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prašoma pagaliau pradėti tvarkytis: specialistai, pacientų susivienijimai ir kiti neabejingi piliečiai siunčia raštus, peticijas, organizuoja piketus ir kitokias akcijas. Žiniasklaida taip pat netyli, pranešdama apie kraujo donorystę lydinčius skandalus.

Tačiau įstaiga, kurios pareiga – rūpintis mūsų visų sveikata, į visa tai arba nereaguoja, arba ramina, kad sistema puikiai veikia, arba aiškina, kad individualiems kraujo tyrimams reikalingos milžiniškos išlaidos. Užklausus apie išlaidas oficialiu raštu, minėtos sumos sumažėja trigubai. O ir sistemoje bėdų, pasirodo, yra, ką įrodo neseniai įvykęs Kauno kraujo donorystės centro atvejis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba sustabdė šio centro kraujo donorystės veiklą, nes ji neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ar tai ir yra toji tvarkinga sveikatos sistema, apie kurią praeitą rudenį kalbėjo SAM, ramindama dėl savo gyvybių sunerimusius piliečius?

Nesaugių tyrimų problema kaip buvo, taip ir liko. Kol kas kraujo donorų tyrimų reikalai nepajudėjo iš mirties taško. Arba tiksliau, jie toliau juda link mirties taško, nes tokie krauju plintantys virusai kaip hepatitas C ar ŽIV – mirtinai pavojingi.

Būdamas sveikatos ministru, Raimondas Šukys neišgirdo nei prašymų, nei rekomendacijų. Dabar jis paskirtas Seimo kontrolieriumi. Todėl jam, kaip pareigūnui, privalančiam ginti žmonių teises, pateikiame oficialų skundą dėl SAM neveiklumo kraujo donorystės srityje.

Kviečiame šią peticiją pasirašyti visus, kurie pritaria, kad Seimo kontrolierius Raimondas Šukys privalo pasirūpinti tuo, ko nepadarė būdamas sveikatos ministru, o Sveikatos apsaugos ministerija turi įvesti privalomus individualius donorų kraujo tyrimus ir taip užtikrinti pacientams perpilamo kraujo saugumą.

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (127)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.