Vienpusiui eismui P.Vileišio ir Sluškų g. atkarpoje NE

104 PARAŠAI

Kategorija:

Šiandien t. y. birželio 20 d. kaip įprastai važiuojant automobiliu nuo Antakalnio P. Vileišio gatve link Sluškų gatvės (siekiant išvengti transporto spūsčių Olandų žiede prie Petro ir Povilo bažnyčios), staiga – aš jau dviračio juostoje... Šalia likus viena laisva juosta, o į kurią pusę (ar abi?) ja galima važiuoti – jokių ženklų..... Nors iš vakaro jokio kelio ženklinimo nebuvo, jokių įspėjamųjų papildomų ženklų, pvz. "dėmesio, priekyje pasikeitęs eismas/kelio ženklai", nieko... Ir tik atvykus į tašką „B“ perskaičiusi straipsnį www.delfi.lt sužinau, kad nuo šiandien keičiamas eismo organizavimas Sluškų gatvėje ir P. Vileišio gatvės dalyje (Sluškų gatvėje ir P. Vileišio gatvės dalyje nuo Sluškų iki K. Būgos gatvių bus ribojamas transporto eismas ir nustatoma vienos krypties eismo tvarka). Straipsnyje teigiama, kad eismo organizavimo pakeitimai nustatomi siekiant pagerinti dviračių eismo infrastruktūrą Neries upės pakrantėje. Kokiu tikslu tai buvo padaryta, kieno interesas, galima tik nuspėti... Visi važinėjantys ta atkarpa mato, kad ten abejose kelio pusėse yra po 3-5 metrus vietos, kur galima padaryti dviračių takus. Bet juk paprasčiau nubrėžt porą linijų, panaikinti vieną transporto juostą ir visus sugrūst ir taip užsikimšusiame Olandų žiede. Jeigu tam tikrai turėjo įtakos kažkokie "vietos gyventojai" (pažymėtina, kad toje atkarpoje nėra nei vieno gyvenamojo namo), tai vertėtų perskaityti tyrimus, kada automobiliai išmeta daugiau teršalų – pravažiuodami ar stovėdami kamštyje.
Olandų žiedas (važiuojant iš Antakalnio į centrą) – pagrindinis šitos atkarpos stabdis, ir P. Vileišio bei Sluškų gatvės yra geras būdas tą stabdį aplenkti. Kas bus dabar? Pilnai užsikimš Olandų žiedas (žiedinė sankryža), padaugės avarijų žiede, nes kamščiai suintensyvės. Esmių esmė ta, kad dviratininkams patogesnė trasa bus pusės kilometro ilgio. O kaip jie važiuos toliau? Ten kai kur net šaligatvių nėra. Tuo tarpu dėl vienos krypties uždarymo susidarys didžiausios spūstys prie Petro ir Povilo bažnyčios žiedo. Jau senokai tas žiedas nesugeba išspręsti amžinos spūsties, o apribojus apvažiavimą – bus iš viso liūdna. O ar kas nors pamąstė, kiek mėnesių Lietuvoje dėl oro sąlygų galima važiuoti dviračiu? Ar esate matę dviratininkų žiemą? Galbūt toje atkarpoje būtų pakakę tiesiog apriboti greitį? Važiuoju kiekvieną dieną šiuo maršrutu keletą kartų ir tų dviratininkų šioje atkarpoje tik vienas, kitas (ar kas nors atliko kokią analizę šiuo klausimu?), kad reikėtų riboti eismą. Be to, jiems pravažiuoti ten tikrai nėra jokių kliūčių (daug saugiau nei važiuoti mieste šaligatviais pažymėtais dviratininkų keliais, kur intensyvus pėsčiųjų eismas ir jie dažniausiai eina pažymėtu dviračių taku).
Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, prašytume dar kartą labai atsakingai peržiūrėti ir spręsti klausimą dėl šios eismo atkarpos ribojimo panaikinimo.

# Vardas Komentaras
1 Vidmantas
Eduardai, eik daryti namų darbų. Gal gana sau kurti šiltmnamį po Zuoko sparneliu?
2 Ada
Esu mokesčių mokėtojas, kodėl negaliu naudotis tuo už ką moku? Duokit kelią automobiliam! :)
3 Edvinas
sutvarkykit tą sumautą gatvę kad visiems būtų patogu, o ne vienam ponui gyvenančiam naujam name šalia kelio :-)
4 Renata
Galima po draudžiamuoju ženklu Nr. 303 ("Motorinio transporto eismas draudžiamas) pakabinti lentelę su galiojimo valandomis, kaip Gedimino pr., leidžiant automobilių eismą darbo dienomis 6.00–19.00
5 Jolanta
tegul baigia savivaldybė tyčiotis ir iš dviratininkų, ir iš vairuotojų.
6 Rasa
Ten užtenka vietos dviračių takui, tik įrenkite

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1664)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (200)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (272)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (54)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).