Asmeniniai Leidimai Tamsintiems Priekiniams Stiklams

11 PARAŠAI

Kategorija:


Žmonės pasirašę šią peticiją sutinka:

Kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis vairuotojams įsigyti Asmeninį Leidimą (Toliau: AL) vairuoti transporto priemonę, kurioje priekinio stiklo ir priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70%. (t.y. iki 15% šviesos pralaidumo)

AL galėtu įsigyti tik vairuotojai:
Kurie turi 2 metų vairavimo patirtį,
Kurie per paskutinius 12 mėnesių nesukėlė auto įvykio,
Kurie per paskutinius 12 mėnesių nebuvo nubausti už transporto priemonės vairavimą neblaivus.

AL kaina:
Fiziniams asmenims: 200lt / metams
Valstybės Tarnautojams: Nemokamai

AL ypatumai:
Vairuotojas įsigijęs AL galėtų vairuoti bet kurią transporto priemonę, kurioje priekinis stiklas ar/ir priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele ar tonuoti cheminiu būdu iki 85% (15% šviesos pralaidumo).

AL ir TA (Techninė Apžiūra):
Transporto priemonė yra techniškai netvarkinga jei priekinio stiklo ir/ar priekinių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70% ir jei Transporto priemonės savininkas neturi AL. Bet jei Transporto priemonės savininkas turi AL - tai tokia transporto priemonė yra tvarkinga ir TA talone įrašoma, kad šią transporto priemonę galima vairuoti tik asmenims su AL. (Taip pat šį informaciją talpinama į duom. bazę, kuria galėtų naudotis Kelių Policija)

Vairavimas Be AL:
Jei transporto priemone numatyta vairuoti su AL, o vairuotojas AL neturi - tai užtrauktu bauda nuo 300lt iki 500lt.
Pakartotinis nusižengimas - nuo 600 iki 1000lt su apribojimu 1 metams AL įsigijimui.

AL konfiskavimas:
Jei vairuotojas sukelia auto įvykį - tai jo AL gali būti konfiskuotas.

Įstatymo privalumai:
Padidins Valstybės Biudžetą,
Sumažins nelegaliai tamsintų automobilių skaičių,
Sumažins korupciją keliuose,
Sumažins vairuotojų pasipiktinimą,
Suteiks automobilių savininkams labai gerą būdą apsaugoti savo turtą, sveikatą ir privatumą.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.