Moterys prieš feminizmą

14 PARAŠAI

Kategorija:

MOTERYS PRIEŠ FEMINIZMĄ: teisių atsisakymo deklaracija


Aš, <……………….(įrašyti vardą, pavardę, tėvavardį)>, sąmoninga LR pilietė, puikiai suvokianti ES propaguojamos lyčių lygybės politikos keliamą pavojų visuomenės tvarkai, tautiniams papročiams, moterų moralei, demografiniams procesams ir nepilnamečių psichikai, esu prieš feminizmą, todėl laisva valia atsisakau visų turimų moterų judėjimo iškovotų teisių, kuriomis dabar naudojuosi. Nuo šiol:
a) nesinaudosiu balso teise (politiškai mane gali atstovauti mano vyras arba tėvas; mano nuomonė visada sutampa su jų);
b) atsisakysiu turto paveldėjimo, nes pati nesugebėsiu su juo susitvarkyti;
c) atsisakysiu asmens dokumento, nes pakanka jį turėti mano vyrui/tėvui/broliui/vyriausiajam sūnui;
d) neužimsiu vyrų vietos aukštojo mokslo bei vidurinio lavinimo institucijose, o jei tuo jau esu tuo nusikaltusi praeityje – suplėšysiu savo aukštojo mokslo diplomą bei brandos atestatą (jie vis tiek nieko nereiškia);
e) mesiu darbą ir sėdėsiu namuose, atlikdama išimtinai moteriškas namų ruošos, senelių priežiūros ir vaikų auginimo pareigas (taip visą savo dėmesį galėsiu skirti šeimai);
f) jei darbo mesti man neleistų vyras, geranoriškai sutinku dirbti ilgiau (12 val. per parą ir pan.) bei gauti gerokai mažesnį atlyginimą nei vyrai, kadangi moterys niekada nesugebės to paties darbo atlikti nei taip pat, nei geriau už juos;
g) jei dar nesu ištekėjusi, paprašysiu, kad būsimą sutuoktinį pagal socialinį statusą ir metinį atlyginimą man parinktų tėvas, vyresnysis brolis ar dėdė;
h) kartą ištekėjusi atsisakau teisės skirtis ir reiklauju skyrybas uždrausti;
i) moters misija, paskirtis ir gyvenimo tikslas – daugintis; moters socialinė vertė matuotina pagimdytų vaikų skaičiumi, todėl nebeapgaudinėsiu savo organizmo kontracepcija ir gimdysiu “kiek Dievas duos”;
j) abortai visais atvejais griežtai draudžiami; išprievartavimo atveju – ypač (nes pats pastojimo faktas tradiciškai patikimai įrodo, kad jokios prievartos nebuvo);
k) kai būsiu nėščia, sutinku atsisakyti bet kokių teisių į gydymą, jeigu tai kaip nors galėtų pakenti kūdikiui;
l) gimdymo metu įsipareigoju nenaudoti jokių nuskausminamųjų, nes moteris iš prigimties yra nuodėminga, ji gimė kentėti, gimdyti skausme – į šiuos natūralius procesus dirbtinai kištis nedera;
m) jei vis dėlto (vyrui liepus) dirbsiu – atsisakysiu motinystės atostogų;
n) mano vaikai man, moteriai, nepriklauso – teisiškai jie yra mano vyro; jei netinkamai elgsiuosi, jis galės bet kada juos atimti;
o) moteris negali atlikti teisinių ar finansinių operacijų savo vardu, jos interesus teisme ir versle gina ir atstovauja vyras/ tėvas/ brolis, kitas vyriškos lyties giminaitis ar (tokio nesant) valstybės paskirtas vyriškos lyties globėjas;
p) moters liudijimas teisme yra lygus pusei vyro liudijimo (moterys iš prigimties labiau linkusios meluoti; o net jei nemeluoja – kaip menkesnių protinių gebėjimų, emocijų valdomos būtybės – negali teisingai įvertinti situacijos ir adekvačiai apie ją liudyti);
q) moteris iš prigimties lengvabūdė ir išlaidė, ji nesugeba savarankiškai disponuoti pinigais, todėl negali turėti banko sąskaitos (prašau panaikinti manąją) – visiškai pakanka, kad tokią turi jos tėvas, brolis arba sutuoktinis;
r) moteris, keliaujanti ar vaikštanti gatvėmis viena, be vyriškos lyties giminaičio, globėjo, sutuoktinio ar sužadėtinio palydos, yra abejotinos moralės ir su ja leistina elgtis atitinkamai, todėl pasižadu niekur viena nevaikščioti, o jei šiam pasižadėjimui nusižengsiu ir būsiu užpulta, apiplėšta, sumušta ar išprievartauta – nesikreipsiu į teismą ir kaltinsiu tik save;
s) moterims draudžiama “mėgdžioti vyrus” taip pat ir išoriškai: dėvėti kelnes, švarkus, marškinius, žemakulnius batus be gėlyčių, trumpai kirptis, rūkyti, skaityti, lošti azartinius lošimus, klausytis hard rock, garsiai ir ryžtingai kalbėti, ginčytis, gerti alų ir vyną, vairuoti ir lankytis be priežiūros viešose vietose;
t) moteris negali eiti vadovaujančių pareigų jokioje srityje, todėl, savaime suprantama, negali būti Seimo nare, ministre ar prezidente;
u) moteris nėra LR pilietė (sekant XX a pr tradicija, moteris – kaip dukra ar žmona – įrašoma į vyro asmens dokumentą).

REKALAUJU mane grąžinti į Dievo ir Gamtos man skirtą NATŪRALIĄ vietą (taip BUVO, kol lyčių santykių neiškreipė feminizmas) ir leisti vyrams deramai manimi pasirūpinti.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Netolerantiškas bet... Soc.ekstremizmo atstovai: N.Vasiliauskaitė, A.Pavilionienė, D.Paulauskas ir kt.
2 Gnydas Vas... Esu bukas feminastas , parazituoju universitete , smegenų neturiu provokacijomis užsiiminėju

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.