Reikalaujame atšaukti numatomą buhalterių egzaminavimą

13 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 24 d. priėmė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10-1 ir 10-2 straipsniais įstatymą (Nr. XI-1988).
Šiuo įstatymu LR Seimas nustatė nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius reikalavimus asmenims, atliekantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas arba teikiantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas. Vienas iš įstatymo įtvirtintų reikalavimų teigia, kad fizinis asmuo, kaip vyriausiasis buhalteris tvarkantis ūkio subjekto apskaitą, turi „būti išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą“, kuris turi būti organizuotas ir pravestas pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10-1 straipsnis).
Šis reikalavimas ne tik, kad neprasmingas, bet ir praktiškai neįgyvendinamas. Lietuva būtų pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, taikanti tokius reikalavimus buhalteriams. Kitose valstybėse narėse egzistuojančius kvalifikacinius vardus suteikia buhalterių asociacijos savo nariams. Vėliau jos ir rūpinasi šių narių kvalifikacijos kėlimu. Lietuvoje bandomas įteisinti vienkartinis buhalterių egzaminavimas visiškai negarantuoja juos išlaikiusių specialistų aukštos kvalifikacijos. Dėl nuolatinės teisės aktų kaitos, būtini testiniai mokymai ir kvalifikacijos kėlimas. O tai įstatyme nenumatyta. Taip pat, visiškai neaiški ir pati egzaminavimo tvarka. Juk buhalterinės apskaitos tvarkymą skirtingose įmonėse nevienodas. Tai priklauso nuo įmonės teisinės formos (skirtingi apskaitos tvarkymo reikalavimai taikomi UAB, individualioms įmonėms, mažosioms bendrijoms, viešosioms įstaigoms, viešojo sektoriaus subjektams ir pan.), nuo jos dydžio, veiklos pobūdžio ir geografijos, nuo mokamų mokesčių ir daugelio kitų aplinkybių. Nėra prasmės egzaminuojant tikrinti tik bazines žinias. Taip, kaip ir neprasminga į egzaminus įtraukti klausimus, pavyzdžiui, apie nekilnojamojo turto mokestį, nes ne visos įmonės jį moka. O dėl nuolatinės teisės aktų kaitos, net ir įgytos žinios greitai sensta.
Įstatymuose nenumatytas teisinis mechanizmas kas ir kaip prižiūrės, kad vyr. buhalteriais dirbtų tik kvalifikacinius egzaminus išlaikę specialistai. Taip pat nežinomos ir šio reikalavimo pažeidimo pasekmės.
Tame pačiame įstatymo straipsnyje reikalaujama, kad buhalteriai „laikytųsi Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų“. Ši nuostata taip pat neįgyvendinama. Pirmiausia, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas nėra Lietuvos Respublikos teisės aktas. Be to, nėra numatyta kas ir kaip kontroliuos šio kodekso laikymąsi. Kas spręs ginčytinus klausimus. Juk etikos kodeksuose surašytos etinės normos – tik gairės, kurios gali būti įvairiai interpretuojamos. Todėl ir ši įstatyminė norma neįgyvendinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalaujame pakeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymą, pripažįstant netekusiomis galios 10-1 straipsnio nuostatas, numatančias, kad vyriausiasis buhalteris privalo papildomai laikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą. Atkreipiame dėmesį, kad Finansų ministerija jau ne kartą šį klausimą aptarinėjo su buhalterių profesinių organizacijų atstovais. Tokiuose susitikimuose nebuvo nei vieno, prieštaraujančio privalomo egzaminavimo atšaukimui. Deja pažadas atsisakyti privalomo egzaminavimo taip ir liko pažadu.
[b]

# Vardas Pasirašymo data Komentaras Miestas
1 Arvydas S... Vietoj to, kad siekti buhalterines apskaitos ir mokesciu sistemos supaprastinimo, bandoma eiti sudetingejimo ir prievartos keliu.
2 RIMANTAS S... Senai laikas buvo buhalteriam visiems ivesti atestatu sistema(EGZAMINAI KAS 5m,)

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.

Grožio paslaugų teikimas karantino metu

S. Norgėlaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios karantino situacijos Lietuvoje, visi grožio srities specialistai liko be darbo ir vienintelio savo pajamų šaltinio. Taip, valdžia pažadėjo paramą, tačiau visiems akivaizdu, kad už tokią sumą, kurią mes gausime, nebus įmanoma ne tik pragyventi, bet retam kuriam užteks ir patalpų nuomai sumokėti. Todėl siūlome, pakeitus ir sugriežtinus mums įprastas darbo bei saugos sąlygas grožio salonuose, tęsti savo veiklą, nors ir mažesniais tempais, bet svarbu, kad vyktų judėjimas ir žmogus, dirbantis pagal individualią veiklą, gautų bent minimalias pajamas. Siūlome patalpoje, kurioje teikiama paslauga dirbti tik po vieną žmogų priimant tik su išankstine rezervacija; nepriimti per anksti sekančio kliento, kad nesusidarytų laukiančiųjų eilė; priimti klientą tik su apsauginėmis pirštinėmis ir veido kaukėmis; dirbti tik su darbo rūbais bei apsauginėmis priemonėmis; po kiekvieno kliento dezinfekuoti visus paviršius, įrangą bei įrankius (kas yra įprasta). Užkirskime pogrindinę veiklą, leisdavi žmonėms saugiai dirbti!