Reikalaujame atšaukti numatomą buhalterių egzaminavimą

13 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 24 d. priėmė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10-1 ir 10-2 straipsniais įstatymą (Nr. XI-1988).
Šiuo įstatymu LR Seimas nustatė nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius reikalavimus asmenims, atliekantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas arba teikiantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas. Vienas iš įstatymo įtvirtintų reikalavimų teigia, kad fizinis asmuo, kaip vyriausiasis buhalteris tvarkantis ūkio subjekto apskaitą, turi „būti išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą“, kuris turi būti organizuotas ir pravestas pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10-1 straipsnis).
Šis reikalavimas ne tik, kad neprasmingas, bet ir praktiškai neįgyvendinamas. Lietuva būtų pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, taikanti tokius reikalavimus buhalteriams. Kitose valstybėse narėse egzistuojančius kvalifikacinius vardus suteikia buhalterių asociacijos savo nariams. Vėliau jos ir rūpinasi šių narių kvalifikacijos kėlimu. Lietuvoje bandomas įteisinti vienkartinis buhalterių egzaminavimas visiškai negarantuoja juos išlaikiusių specialistų aukštos kvalifikacijos. Dėl nuolatinės teisės aktų kaitos, būtini testiniai mokymai ir kvalifikacijos kėlimas. O tai įstatyme nenumatyta. Taip pat, visiškai neaiški ir pati egzaminavimo tvarka. Juk buhalterinės apskaitos tvarkymą skirtingose įmonėse nevienodas. Tai priklauso nuo įmonės teisinės formos (skirtingi apskaitos tvarkymo reikalavimai taikomi UAB, individualioms įmonėms, mažosioms bendrijoms, viešosioms įstaigoms, viešojo sektoriaus subjektams ir pan.), nuo jos dydžio, veiklos pobūdžio ir geografijos, nuo mokamų mokesčių ir daugelio kitų aplinkybių. Nėra prasmės egzaminuojant tikrinti tik bazines žinias. Taip, kaip ir neprasminga į egzaminus įtraukti klausimus, pavyzdžiui, apie nekilnojamojo turto mokestį, nes ne visos įmonės jį moka. O dėl nuolatinės teisės aktų kaitos, net ir įgytos žinios greitai sensta.
Įstatymuose nenumatytas teisinis mechanizmas kas ir kaip prižiūrės, kad vyr. buhalteriais dirbtų tik kvalifikacinius egzaminus išlaikę specialistai. Taip pat nežinomos ir šio reikalavimo pažeidimo pasekmės.
Tame pačiame įstatymo straipsnyje reikalaujama, kad buhalteriai „laikytųsi Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų“. Ši nuostata taip pat neįgyvendinama. Pirmiausia, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas nėra Lietuvos Respublikos teisės aktas. Be to, nėra numatyta kas ir kaip kontroliuos šio kodekso laikymąsi. Kas spręs ginčytinus klausimus. Juk etikos kodeksuose surašytos etinės normos – tik gairės, kurios gali būti įvairiai interpretuojamos. Todėl ir ši įstatyminė norma neįgyvendinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalaujame pakeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymą, pripažįstant netekusiomis galios 10-1 straipsnio nuostatas, numatančias, kad vyriausiasis buhalteris privalo papildomai laikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą. Atkreipiame dėmesį, kad Finansų ministerija jau ne kartą šį klausimą aptarinėjo su buhalterių profesinių organizacijų atstovais. Tokiuose susitikimuose nebuvo nei vieno, prieštaraujančio privalomo egzaminavimo atšaukimui. Deja pažadas atsisakyti privalomo egzaminavimo taip ir liko pažadu.
[b]

# Vardas Komentaras
1 Arvydas
Vietoj to, kad siekti buhalterines apskaitos ir mokesciu sistemos supaprastinimo, bandoma eiti sudetingejimo ir prievartos keliu.
2 RIMANTAS
Senai laikas buvo buhalteriam visiems ivesti atestatu sistema(EGZAMINAI KAS 5m,)

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1664)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (200)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (272)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (54)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).