Reikalaujame atšaukti numatomą buhalterių egzaminavimą

13 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 24 d. priėmė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10-1 ir 10-2 straipsniais įstatymą (Nr. XI-1988).
Šiuo įstatymu LR Seimas nustatė nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius reikalavimus asmenims, atliekantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas arba teikiantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas. Vienas iš įstatymo įtvirtintų reikalavimų teigia, kad fizinis asmuo, kaip vyriausiasis buhalteris tvarkantis ūkio subjekto apskaitą, turi „būti išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą“, kuris turi būti organizuotas ir pravestas pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10-1 straipsnis).
Šis reikalavimas ne tik, kad neprasmingas, bet ir praktiškai neįgyvendinamas. Lietuva būtų pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, taikanti tokius reikalavimus buhalteriams. Kitose valstybėse narėse egzistuojančius kvalifikacinius vardus suteikia buhalterių asociacijos savo nariams. Vėliau jos ir rūpinasi šių narių kvalifikacijos kėlimu. Lietuvoje bandomas įteisinti vienkartinis buhalterių egzaminavimas visiškai negarantuoja juos išlaikiusių specialistų aukštos kvalifikacijos. Dėl nuolatinės teisės aktų kaitos, būtini testiniai mokymai ir kvalifikacijos kėlimas. O tai įstatyme nenumatyta. Taip pat, visiškai neaiški ir pati egzaminavimo tvarka. Juk buhalterinės apskaitos tvarkymą skirtingose įmonėse nevienodas. Tai priklauso nuo įmonės teisinės formos (skirtingi apskaitos tvarkymo reikalavimai taikomi UAB, individualioms įmonėms, mažosioms bendrijoms, viešosioms įstaigoms, viešojo sektoriaus subjektams ir pan.), nuo jos dydžio, veiklos pobūdžio ir geografijos, nuo mokamų mokesčių ir daugelio kitų aplinkybių. Nėra prasmės egzaminuojant tikrinti tik bazines žinias. Taip, kaip ir neprasminga į egzaminus įtraukti klausimus, pavyzdžiui, apie nekilnojamojo turto mokestį, nes ne visos įmonės jį moka. O dėl nuolatinės teisės aktų kaitos, net ir įgytos žinios greitai sensta.
Įstatymuose nenumatytas teisinis mechanizmas kas ir kaip prižiūrės, kad vyr. buhalteriais dirbtų tik kvalifikacinius egzaminus išlaikę specialistai. Taip pat nežinomos ir šio reikalavimo pažeidimo pasekmės.
Tame pačiame įstatymo straipsnyje reikalaujama, kad buhalteriai „laikytųsi Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų“. Ši nuostata taip pat neįgyvendinama. Pirmiausia, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas nėra Lietuvos Respublikos teisės aktas. Be to, nėra numatyta kas ir kaip kontroliuos šio kodekso laikymąsi. Kas spręs ginčytinus klausimus. Juk etikos kodeksuose surašytos etinės normos – tik gairės, kurios gali būti įvairiai interpretuojamos. Todėl ir ši įstatyminė norma neįgyvendinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalaujame pakeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymą, pripažįstant netekusiomis galios 10-1 straipsnio nuostatas, numatančias, kad vyriausiasis buhalteris privalo papildomai laikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą. Atkreipiame dėmesį, kad Finansų ministerija jau ne kartą šį klausimą aptarinėjo su buhalterių profesinių organizacijų atstovais. Tokiuose susitikimuose nebuvo nei vieno, prieštaraujančio privalomo egzaminavimo atšaukimui. Deja pažadas atsisakyti privalomo egzaminavimo taip ir liko pažadu.
[b]

Pasirašyti peticiją